– Kas šiuo metu daroma sprendžiant į pietinę Klaipėdos miesto dalį sklindančių nemalonių kvapų problemą? Ar yra kokia nors pažanga?

– Šiai problemai ir toliau skiriamas išskirtinis dėmesys, o pastarasis mėnuo buvo ypač intensyvus narpliojant kvapų problematiką. Pats asmeniškai ne kartą lankiausi Dumpiuose įsikūrusiose įmonėse, kurios įvardijamos tarp galimų smardintojų. Kalbu apie bendroves "Branda", "Klaipėdos vanduo", "Grigeo Klaipėda" bei KRATC. Važiavau tiek dieną, tiek naktį ir tai dariau iš anksto nieko neįspėjęs, tad tikiu, kad pamačiau ir užuodžiau realią situaciją, kuri, beje, skirtingų apsilankymų metu buvo vis kitokia. Žinoma, tai subjektyvus, tik mano paties uosle paremtas vertinimas, tačiau galiu konstatuoti, kad dieninio apsilankymo metu iš pradžių intensyvesnis kvapas apskritai niekur nebuvo jaučiamas, o po valandos jau dvelkė ties įmone "Branda". Naktinis apsilankymas buvo kur kas "vaisingesnis", intensyviausiai kvapas jautėsi ties ta pačia "Branda", tačiau prie šios "puokštės" jau prisidėjo ir ties bendrove "Klaipėdos vanduo" sklindantis kvapas.

Ne kartą buvau susitikęs su Aplinkos apsaugos departamento bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos padalinių vadovybe, dalyvaujant šioms kontroliuojančioms institucijoms, vyko susitikimai ir su Dumpiuose įsikūrusių įmonių vadovais. Susitikimų metu aptarėme pažangą įmonėms įgyvendinant kvapus mažinančias priemones. Jų planams išvardyti reikėtų atskiros publikacijos, bet trumpai reziumuojant galima pasakyti, kad visos įmonės taiko ar artimiausiu metu ketina taikyti kvapus mažinančias priemones. Svarbiausia, kad planai būtų įgyvendinti ir tai duotų norimą efektą, o mes stebėsime bei reikalausime, kad pažadai nebūtų pamiršti. Siekdami pažaboti taršą, negalime kalbėti sąvokomis "savas ar svetimas", "draugas ar nepažįstamas", jeigu yra problema, ji turi būti sprendžiama nedarant jokių nuolaidų niekam. Visi turi padaryti viską, kad smarvei būtų užkardytas kelias. Pirmoje vietoje turbūt turėtų būti pačių įmonių sąmoningumas – net ir tuo atveju, jei normos neviršijamos, turėtų būti pritaikomos visos įmanomos priemonės, kad iš teritorijos nesklistų jokie kvapai ir gyventojai nejaustų jokio diskomforto.

Kalbant apie priemones, norėčiau paminėti Klaipėdos regioniniame sąvartyne jau naudojamą "AirBorn" sistemą, kai iš lengvai transportuojamų įrenginių purškiamas skystis su probiotikais. Tai duoda rezultatų. Naudojant šią sistemą, sudaroma savotiška uždanga, kuri naikina kvapus. Sakyčiau, tai puikus gerosios praktikos pavyzdys, kaip galima pakankamai efektyviai kovoti su problema, todėl mes raginame visas įmones, kurių veikla skleidžia vienokį ar kitokį kvapą, rimtai išanalizuoti galimybę slopinti kvapus tokia įranga. Panašūs įrenginiai plačiai naudojami visoje Europoje. Tiek mano, tiek specialistų, su kuriais apie tai diskutavome, manymu, jei kiekviena Dumpiuose veikianti įmonė naudotų tokio pobūdžio sistemą, o įrenginiai būtų sudėlioti atitinkama schema, būtų galimybė sudaryti savotišką užkardą kvapams ir sunaikinti juos dar nepradėjus sklisti iš teritorijų. Apie tai kalbėta tiek su "Grigeo Klaipėda", tiek "Branda", tiek "Klaipėdos vandens" vadovais.

Praėjusią savaitę buvau susitikęs ir su Klaipėdos rajono meru. Visos įmonės, apie kurias kalbame, yra įsikūrusios rajono teritorijoje, tad rajoną raginu taip pat aktyviai dalyvauti sprendžiant smarvės problemą.

Šios problemos suvaldymas – bendras visų reikalas: tiek Aplinkos bei Sveikatos apsaugos ministerijoms pavaldžių kontroliuojančių institucijų – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro bei Aplinkos apsaugos departamento, tiek savivaldos – ir miesto, ir rajono, tiek aukščiausios šalies valdžios, kurios prašoma griežtinti teisės aktus, suteikti daugiau galių kontroliuojančioms institucijoms. Sprendžiant problemą Seime ir Vyriausybėje, prašau aktyvaus Klaipėdoje rinktų Seimo narių, su kuriais, beje, susitinku pirmadienį, palaikymo.

Tačiau, nepaisant ilgalaikių skirtingo pavaldumo institucijų veiksmų kovojant su šia problema, vis dėlto kartais pasigendu tiesiog geranoriško, sveiko ir labai svarbaus bendradarbiavimo bei koordinavimo tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Net ir paskutinis aukštų svečių vizitas bei budėjimas naktį Klaipėdoje fiksuojant šią problemą vyko neinformuojant miesto mero, kurį dažniausiai bandoma padaryti kalčiausią dėl visų šių problemų. Nebuvau kviestas ir į susitikimą su aplinkos ministru praėjusį penktadienį jam viešint įmonėse, tačiau savo iniciatyva dalyvavau tame inspekciniame vizite. Manau, kad kas jau kas, bet meras yra aktyviai procese dalyvaujantis politikas vietos lygmeniu ir todėl jam buvo, yra ir bus įdomu visa tai, kas vyksta kovos su smarve suvaldymo fronte. Koordinavimo turi būti daugiau ir tai turi vykti be jokių politinių ar dar kokių kitų nereikalingų atspalvių.

Nors kalbant apie kvapų fiksavimą bei įmonių veiklos stebėjimą, pagrindiniai svertai yra įstatymų leidėjų bei kontroliuojančių institucijų rankose, priminsiu, kad savivaldybė, siekdama efektyviai spręsti problemą, gyventojams siūlo naudotis papildomomis galimybėmis kvapams bei taršai fiksuoti. Ir čia jau kalbame ne tik apie pietinę dalį, o apie visą miestą. Šiuo atveju miestas suskirstytas į 5 zonas, kiekvienoje jų paskirti bendruomenės atstovai, kurie pasklidus kvapui gali kviesti specialistus, paimsiančius kvapo mėginį. Savivaldybė taip pat papildomais oro tyrimo taškais papildė oro monitoringo programą, atlieka kitus papildomus oro taršos tyrimus. Ši veikla nukreipta į ilgalaikę stebėseną, po kurios bus gauti apibendrinti rezultatai, numatomos priemonės. Savivaldybės užsakymu rengiamas planas, padėsiantis pagerinti oro kokybę. Šis darbas patikėtas tarptautinei aplinkos apsaugos konsultacijų bendrovei.

Suprantu ir palaikau už savo teises kovojančius gyventojus bei linkiu nenukrypti nuo tikslo ir nepasimesti spekuliacijų šia tema jūroje. Deja, bet kai kurie politikai ar tiesiog politikuoti linkę asmenys, panašu, kad siekia ne spręsti problemą, o įnešti kuo daugiau sumaišties.