Aštuoniolikmetis Laimonas Mileška – jaunasis Lietuvos verslininkas, kurį laiką gerai uždirbantis iš kompiuterinių žaidimų kūrimo. Apsisprendęs, ką veiks gyvenime, jis metė mokyklą ir įniko į savo veiklą, kuriai vykdyti net dairosi pagalbininkų. Šventinis laikotarpis jam pats intensyviausias. "Gerai padirbėjęs gruodį, galiu susirinkti keturių mėnesių atlygį", – šypsosi klaipėdietis, kuriantis žaidimus Amerikos kompiuterinių žaidimų platformai "Roblox".

Pastebėjo užsienio spauda

Laimono pasiekimais kompiuterinių žaidimų kūrimo srityje domisi ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žiniasklaida. Lietuvis, žaidėjams geriau žinomas slapyvardžiu "Loleris", kuris iš savo pomėgio jau uždirbo 100 tūkst. dolerių sumą – taip šių metų vasarį rašė amerikietiškas verslo portalas "Business Insider". Klaipėdietis kuria žaidimus per 3D žaidimų platformą "Roblox", kurioje kas mėnesį žaidžia 4,7 mln. žmonių.

Populiariausias lietuvio sukurtas žaidimas – "Mad Paintball". Jo sukurta šaudyklė buvo išbandyta daugiau nei 5 mln. kartų.

Lietuvis "Roblox" platformoje jau trečius metus turi savo nuosavą žaidimų kūrimo studiją, pavadintą "Mad Studio". Anot Laimono, šios platformos vartotojams, kurių dauguma – užsieniečiai, "Mad Studio" vardas yra gerai žinomas ir turi surinkęs apie 40 tūkst. sekėjų visame pasaulyje.

Jis, kaip ir kiti žaidimų kūrėjai, pinigus uždirba iš žaidėjų daromų virtualių pirkinių. Atsiskaitoma virtualia valiuta "Robux".

Anot Laimono, nuo nulio pradėti kurti žaidimus šioje platformoje gali kiekvienas. Tereikia užsiregistruoti portale, kuriame suteikiami nemokami kompiuteriniai įrankiai – išoriniai serveriai, reikalingi žaidimų kūrimui. "Jei tavo žaidimas portale uždirba virtualios valiutos, tuomet gali ją paversti grynaisiais be jokių kontraktų. Ką aš ir darau", – sakė aštuoniolikmetis.

Svajonė – ateities miestelis

Iš savo aistros uždirbamų pinigų jam visiškai pakanka ne tik save išlaikyti, bet ir asmeniniams užmojams įgyvendinti.

Dabartinis Laimono siekis – netoli jūros įkurti rekreacinį-technologinį miestelį. Tam jis jau spėjo įsigyti 50 hektarų žemės sklypą netoli Darbėnų. Didžiausiems skeptikams tai gali skambėti nerealiai, tačiau pats aštuoniolikmetis apie tai kalba su užsidegimu.

Futuristinė ateities miesto vizija dar tik kuriama, tačiau, jo žodžiais, tai bus panašu į informacinių technologijų įmonių vasaros rezidenciją. Vėliau galbūt net išsiplės iki "Technopolio", kurio idėjos savininkai – suomiai, kuriantys technologinius parkus visam Baltijos regionui. Čia didžiausias dėmesys bus skiriamas kompiuterinių žaidimų industrijai ir su ja susijusioms šakoms.

"Įsivaizduokite, kad darbuotojų biurai ir pramogų kompleksas – kavinė, sporto centras ir kiti objektai, skirti poilsiui, atsiranda vienoje vietoje. Tai būtų puikios sąlygos darbui. Lietuvos ateitis – sėkmingas vietinių resursų išnaudojimas, kuriant aukštą pridėtinę vertę. Gamtinius resursus galima pasitelkti rekreacijai, o žmones – IT ar kitoms aukštosioms technologijoms", – aiškino klaipėdietis.

Metė mokyklą

Nuo pat pirmos klasės Laimonas buvo pažangus Klaipėdos "Ąžuolyno" gimnazijos mokinys – kaip pats juokėsi, vidurkį tempė iki 8,6 balo. Kompiuteriniais žaidimais jis susidomėjo būdamas dvylikos. Tada ėmė mokytis programavimo ir kitų šios srities subtilybių.

Vėliau kartu su bendraminčiais pradėjo lankyti programavimo būrelį, dalyvauti miesto ir kompiuterinio programavimo respublikinėse olimpiadose, konkursuose. Daug padėjo tėtis – Klaipėdos miesto savivaldybės Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkas Aras Mileška.

Nors mokykloje vaikinui sekėsi gerai, vis dėlto dvyliktą klasę jis nutarė užbaigti uostamiesčio suaugusiųjų gimnazijoje: "Tėvai iškart pradėjo ieškoti alternatyvų, teko eiti į vakarinę mokyklą. Tačiau aš esu toks žmogus – kai įnykstu į darbą, antrinę veiklą atlieku labai prastai". Todėl klaipėdietis galiausiai visiškai nutraukė mokslus.

"Šį sprendimą priėmiau tiksliai supratęs, ko sieksiu gyvenime. Per tą laiką, kurį būtų reikėję leisti mokykloje, patobulėjau, savarankiškai išmokau naudingų dalykų ir dėl savo ateities nesijaudinu", – santūriai dėstė pašnekovas.

Paklaustas, kaip į jo poelgį reaguoja tėvai, Laimonas atvirauja.

"Puikiai žinau, kad mano pasirinkimas nėra populiarus ir mūsų visuomenei priimtinas. Klausinėjau bendraamžių, kurie taip pat susidūrė su šia problema, kaip jiems sekasi kovoti su sistema. Tai paaiškėjo, kad Amerikoje vaikai dar labiau spaudžiami baigti vidurinę nei Lietuvoje. Mano draugo, atstovaujančio tą pačią kompaniją, situacija šiuo metu žymiai keblesnė", – puse lūpų tarsteli jis.

Laimonas neneigia, kad pagrindinis išsilavinimas yra būtinas, tačiau vidurinio mokslo jis nesureikšmina: "Mokykla yra reikalinga socialiniams įgūdžiams tobulinti. Bet pats mokslo procesas – per daug ištemptas". Šiuo metu labiausiai iš mokyklos laikų jis sakė pasiilgstąs bendraklasių ir programavimo būrelio.

Ieško darbuotojų

Nevaržomas pamokų visas pajėgas Laimonas metė į savo darbą, kurį pats vadina kūrybiniu.

"Mano veiklos niekas nekontroliuoja, o jeigu gerai sekasi ir išlaikai vartotojų dėmesį, gali sukaupti nemenką kapitalą. Viskas remiasi į kūrėjo sugebėjimus. Darbo sąlygos manęs neįpareigoja turėti dienotvarkę ar nuolatinę darbo vietą ir tai yra blogai. Pastebėjau, kad daugiau nuveikiu vakarais, o vėlyvas darbas išmuša iš ritmo, todėl dabar stengiuosi planuoti dieną. Veiklos tik daugėja ir pradedu vienas visko nebespėti", – aiškina klaipėdietis.

Jis pripažino, kad pastaruoju metu jam labai trūksta darbuotojų, suprantančių žaidimų kūrimo ypatybes.

"Dirbti su samdomais programuotojais nuotoliniu būdu nėra lengva, kaip tai galėtų būti kuriant gyvai. Čia labai svarbus bendravimas. Pats pirmas iššūkis, ieškant pagalbininkų – laikas. Mano bendraamžiams jo nuolat trūksta. Nors jie yra gabūs, tačiau įnikę į mokslus ir siekia karjeros. Geriausiu atveju skirs tau kelias valandas. To nepakanka", – įsitikinęs pašnekovas

Šiuo metu vaikino darbo vieta – stalas ir kompiuteris. Iš nedidelio Klaipėdos miesto jaunuolis kuria globaliai, milijonus žaidėjų visame pasaulyje vienijančiai platformai.

Paklaustas, ar pats žaidžia kompiuterinius žaidimus, pašnekovas šypsosi.

"Anksčiau žaisdavau labai dažnai. Ir dabar meluočiau sakydamas, kad visiškai to nedarau, būna dienų, kai negaliu atsitraukti nuo ekrano. Bet darbingu laikotarpiu, pavyzdžiui, tokiu kaip dabar, visai nežaidžiu", – atkerta jis.

Konkurencija – milžiniška

Žaidimų kūrimas – plati sritis, kurioje pasitelkiamos ne tik informacinės, bet ir kitos technologijos.

"Žmonės dažnai į aukštumas iškelia programavimą. Tačiau reikia nepamiršti, kad žaidimų kūrimas yra grupinis darbas, kurį į komandą susibūrę ir užsidegę profesionalai gali atlikti daug geriau. Apskritai reikia suvokti visą žaidimų logiką – nuo dizaino iki muzikos parinkimo. Kitaip tariant, būti visų galų meistras. Pirmą kartą sukurti žaidimą turint tik programavimo įgūdžių tikrai nebus lengva. Tai yra savotiška kūryba ir netgi talentas, o ne šalta logika", – pabrėžė kūrėjas.

Ar didelė konkurencija šioje srityje? "Žaidimų tiek daug, kad tavo sukurtas darbas veikiausiai bus analogiškas jau egzistuojančiam. Reikia atrasti kažką naujo. Daug patirties įgijau bendraudamas ir dalydamasis žiniomis su kitais toje pačioje "Roblox" platformoje kuriančiais entuziastais", – kalbėjo pašnekovas.

Mokslai – tik iš būtinybės

Laimonas šioje srityje sulaukė pasisekimo po kelių metų įdirbio – JAV kompanija tuo pačiu pavadinimu pasiūlė jaunuoliui susitikti. Todėl praėjusiais metais lietuvis sudalyvavo pasaulinėje informacinių technologijų mugėje, kur atstovavo "Roblox" Niujorke.

Tuo pačiu jis aplankė Manhataną, Taimso aikštę. Bet svajonių šalimi tituluojama Amerika jaunuolio nesužavėjo. Jo žodžiais, kolosalūs dangoraižiai ir žmonių grūstys jam per daug svetimi dalykai. Esą malonu žinoti, kad dirbdamas IT versle jis gali būti bet kur.

Ar dėl to Laimonas vis dar Klaipėdoje? "Uostamiestis man labiausiai patinka tuo, kad čia turiu prieigą prie jūros, taip pat gerai pažįstu dviračių takus, kuriais labai mėgstu važinėti", – sakė Laimonas.

Mokytis jaunuolis kol kas neplanuoja ir tai darytų tik esant būtinybei.

"Dar nesu susipažinęs su studijomis. Mokyčiausi, jei atsirastų poreikis įgyti daugiau kompetencijų. Gali būti, kad kuriant savo kompaniją man reikės atitikti tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus. Arba priešingai – sugebėsiu išmokti visko savarankiškai. Šiuo metu tiesiog nejaučiu poreikio mokytis", – užbaigė pašnekovas.