Pramoninė zona – vieniems ekonominės gerovės viltis, kitiems – ekologinių problemų užtaisas. Nepaisant dviprasmiškų vertinimų, 10 metų Klaipėdoje veikiančios laisvosios ekonominės zonos (LEZ) nauda abejoti dabar išdrįsta nedaugelis.

Prireikė pažymos

Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės valdybos pirmininkas Povilas Vasiliauskas prisimena, kad nuo pat pirmųjų dienų miesto valdžia buvo už tai, kad Laisvąją ekonominę zoną reikia steigti. Bet esą tuoj pat atsirado mitų ir legendų, kodėl to daryti negalima.

„Viena iš legendų buvo, kad šalis, kurioje yra Laisvoji ekonominė zona, negali būti ES ir NATO valstybe. Kas tą legendą pasėjo, bandėme atsekti. Buvo toks ES veikėjas, kuris rezidavo Lietuvoje, kuriam nusprūdo nuo liežuvio ta mintis, teko paneigti tą dalyką“, – pasakojo P.Vasiliauskas.

Užsienio reikalų ministerija tuomet pateikė pažymą, kad ES valstybėse yra 34 LEZ.

„Tada atrodė, jog beveik neįmanoma įtikinti, kad tai reikalinga ne tik Klaipėdai“, – sunkios pradžios neslėpė bendrovės valdybos pirmininkas.

Pradžia tuščiame lauke

Pats pirmas objektas, įsikūręs plikoje vietoje, – danų įmonė „Espersen“. Danai pasirodė 2002 m. pavasarį.

„Klientų buvo nuo 1999 m., atvažiuodavo, sakydavo: parodykite zoną. Pamatydavo plyną lauką ir asfaltuoto kelio galiuką. Ilgai nebuvo nė vienos įmonės. Nuostabu, kad atsirado “Espersen„, kuris ryžosi kurtis tuščioje vietoje. Antrasis investuotojas – “Nemuno banga„ jau buvo lietuviško kapitalo įmonė“, – teigė P.Vasiliauskas.

Ypač sparčiai įmonės LEZ kūrėsi prieškriziniu laikotarpiu, 2006–2007 m. Paskui – sąstingis. Neaiški finansinė ekonominė situacija visoje ES. Ir naują projektą pradėti tokiu metu esą reikėjo labai daug drąsos.

Trečdaliu išsiplėtė

LEZ yra du sklypai – vienas 300 ha, kitas – 120 ha, ši teritorija prijungta pernai lapkričio mėnesį. Taip ir bendrovė „Neo Group“ pateko į zonos teritoriją. Bendrovė nuo 2011 m. gruodžio turi Laisvosios ekonominės zonos statusą.

Iš 300 hektarų tinkamų naudoti – 220 ha, iš jų išnuomoti 64 ha, čia įsikūrė 21 įmonė, iš kurių 17 – veikiančių.

LEZ įsteigta 49 metams, šių metų rugsėjį bus 10 metų, kai ji veikia.

„Zona įveikė penktadalį įstatyme jai numatyto laiko. O paskui Seimas gali pratęsti zonos galiojimo laiką. Jeigu ne, įmonės, kurios čia yra, veiks be mokestinių lengvatų. Tai bus ekonominis parkas, kuriame dirbs pramonės, logistikos ir paslaugų įmonės,“ – perspektyvas dėstė P.Vasiliauskas.

Sutaupo ir laiką, ir pinigus

Į LEZ investuotojai ateina, kad sutaupytų laiko ir pinigų. Čia nereikia rūpintis inžinerinės struktūros sukūrimu, be to, yra taikomos mokestinės lengvatos.

„Per kiek laiko pas mus galima įsikurti? 2002 m. kovo mėnesį mes su “Espersen„ pasirašėme sutartį, o lapkritį jie jau išleido pirmąją produkciją. Tai absoliutus rekordas, viskas pavyko per 8–9 mėnesius. Statinys palyginti paprastas, faktiškai nebuvo sugaišta laiko teritoriniam planavimui. Tuo metu esant tam tikroms sąlygoms, įstatymai leido detalųjį planą patvirtinti per 1–2 mėnesius. O dabar, kaip 2004 metais, buvo priimtas Teritorijų planavimo įstatymas, kompanija “Fortum Klaipėda„ vien tik poveikio aplinkai vertinimą atlikinėjo pustrečių metų“, – tvirtino P.Vasiliauskas.

Jeigu verslininkas apsisprendžia kurtis valstybinėje žemėje, neįmanoma prognozuoti, kada jos pavyks gauti. LEZ žemės problemos nėra.

Zonoje dar gyvena žmonės

Kai Klaipėdos LEZ ėmė kurtis įmonės, jos teritorijoje buvo du kaimai – Lypkių ir Švepelių su daugiau nei 30 šeimų. Anksčiau šie kaimai šliejosi prie miesto, bet jam nepriklausė. Nusprendus kurti LEZ, kaimai tapo Klaipėdos gatvėmis.

Aldona Toliušienė, Lypkių senbuvė nuo 1951-ųjų, išgyvenusi čia lygiai 60 metų, pernai balandį su šeima išsikėlė. Kai pramonės įmonės ėmė supti sodybą, ji pradėjo kovą dėl teisės gyventi švarioje aplinkoje ir trejus metus bylinėjosi dėl kompensacijų.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėjos Raimondos Gružienės, su 9 Lypkių gyventojais, kurie turėjo žemės ūkio paskirties žemės, dar neatsiskaityta. Savivaldybei pritrūko 0,9 mln. litų. Iš viso gyventojų kompensacijoms reikėjo 18,2 mln. litų.

21 fiziniam asmeniui kompensacijos išmokėtos, dar 2 asmenys bylinėjasi teisme, jiems taip pat bus išmokėtos kompensacijos.

Iki šiol Lypkių gatvėje yra daugiabutis bei privatus gyvenamasis namas, ten gyvena 7 žmonės.

„Kompensacijoms jų iškeldinimui reikia dar 2,5 mln. litų, šių pinigų trūksta“, – teigė R.Gružienė.

Ekologinės problemos

Gyventojų iškeldinimas iš pramonės zonos susijęs su sveika gyvenamąja aplinka. Žmonės gyveno labai arti pramonės įmonių.

Tačiau pretenzijų LEZ lig šiol turi ir artimiausių Klaipėdos daugiabučių gyventojai, ir rajono bendruomenė.

„Tai vienas mitų, psichologiškai pro savo buto langus nėra malonu matyti gamyklų kaminus, iš kurių kažkas rūksta. Susiformavo nuomonė apie pramonės koncentraciją, bet juk šitos zonos ir yra tokia paskirtis, kur turi būti koncentruota pramonė. Vis dėlto vyrauja nuostata, kad čia kažkas negerai su aplinka. Kasmet vyksta monitoringas, stebima, kokį poveikį įmonių veikla daro orui, gruntui“, – kalbėjo P.Vasiliauskas.

Gyventojams nerimą kelė kvapai ir plastiko gamyklos.

„Jei “Indorama„ beveik nieko neerzina, tai “Neo Group„ kėlė didžiausią siaubą. Tuo metu ši įmonė dar nepriklausė LEZ, kai mus kaltino, esą “Neo Group„ teršia aplinką. Čia jau net ne emocinis dalykas, o mitas. Kenksmingų išmetimų, kurie terštų orą, šiandien nė viena zonos įmonė neatlieka“, – tvirtino P.Vasiliauskas.

Monitoringo rezultatai byloja, kad Klaipėdoje 70 proc. aplinką teršia automobilių išmetamosios dujos, 12 proc. sudaro pramonės tarša, LEZ tarša – 0,3 proc. Tokie oficialūs tyrimų duomenys.

Nominacija nustebino

Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad Klaipėdos laisvoji ekonominė zona pateko į prestižinių Europos verslo apdovanojimų (European Business Awards 2012) nominantų sąrašą – bendrovė pretenduos į apdovanojimą už veiklos tvarumą ir aplinkos apsaugą.

Klaipėdos LEZ, atrinkta iš 15 tūkst. Europos įmonių, pirmaujančių savo srityse, pateko į antrąjį apdovanojimų programos etapą.

„Tai buvo labai netikėta, mus nominavo toje srityje, kur čia labiausiai muša. Dėl investicijų pritraukimo dar buvo galima tikėtis įvertinimo, nes per tuos metus nemažai nuveikta. Pagal santykį valstybės investicijų ir grąžos iš investuotojų, esame neįtikėtinai sėkminga zona, nes valstybė investavo 46 mln. litų į infrastruktūrą, o čia veikiančios bendrovės – pusantro milijardo litų. Kasmet iš LEZ eksportuojama už maždaug milijardą litų, toje srityje galėjome tikėtis apdovanojimo. Bet kai mums pranešė, kad esame nominuojami dėl veiklos tvarumo ir aplinkos apsaugos, iš tikrųjų mums tai buvo netikėtas ir malonus įvertinimas“, – nuostabos neslėpė P.Vasiliauskas.

Europos verslo apdovanojimas Klaipėdos LEZ būtų ketvirtasis didelio masto tarptautinis pripažinimo įrodymas.

Komentaras

Raimundas Vaitiekūnas

Rinkodaros specialistas

Ar greitai bus užpildyta Klaipėdos LEZ, priklauso nuo to, kaip mes atrodome pasauliui. Nebent grįš įmonės, kurios dabar pamažu traukiasi iš Kinijos. Ten yra daug lengvatinių zonų, anksčiau labai kvietė užsieniečius, kad atvažiuotų ir juos išmokytų. Pati valstybė labai daug investavo statydama fabrikus, kur galima būtų įdarbinti žmones. Valstybė daug prisidėjo, kad kinų prekės būtų pigesnės ir išeitų į pasaulinę rinką. Pastaraisiais metais Kinijoje pradėjo augti kainos, atsirado daug stabdžių. Anksčiau tai buvo eksporto šalis, o dabar virsta importo valstybe. Ir muito mokesčiai, ir vidiniai mokesčiai pakilo iki Europos lygio. Vienintelė niša, tai – Laisvosios ekonominės zonos, kuriose dirbti truputį pigiau nei valstybinėje erdvėje. Todėl dabar verslui Kinijoje išgyventi keblu. Pigiau pagaminti nepavyksta, tad ieškoma kitų rinkų. Regima tendencija, kad per artimiausius 5 metus į Europą iš Kinijos gali grįžti kai kurios įmonės. Kol kas jų grįžimą sulaiko tik euro problemos.

Klaipėdos LEZ skaičiais

Veikia nuo 2002 m. rugsėjo.

Teritorija – 420 ha.

Yra pasirašiusi sutartis su 21 įmone, iš jų 17 vykdo veiklą.

Įmonių investicijos nuo jų veiklos pradžios – 1,4 mlrd. Lt.

Mokesčių lengvatos investuotojams 2002–2010 m. – 72 mln. Lt.

2010 m. įmonėse dirbo beveik 1200 darbuotojų.

Pakartotinės investicijos 2010 m. – per 17 mln. Lt.

Investuotojų eksportas 2010 m. – beveik 0,5 mlrd. Lt.