Kiekvieną centą pastaruoju metu demonstratyviai skaičiuojanti miesto valdžia vis dar randa būdų, kaip padėti verslo gigantams. Pati atiduodama milijonus, iš jų dividendų tegauna kelias dešimtis litų.

Sumoka už gatvių apšvietimą

Šių metų pradžioje rengdama pirmąjį priemonių planą, kaip sumažinti 2009 metų biudžeto išlaidas, savivaldybės administracija buvo įpareigojusi tam tikrus skyrius pateikti informaciją, kiek miestui kainuoja Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje esančių gatvių apšvietimas ir tinklų priežiūra. Taip pat nurodyta išsiaiškinti, ar yra galimybių perduoti zonoje esančią infrastruktūrą – gatvių, apšvietimo, lietaus nuotekų tinklus ir pan. – Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovei (KLEZ VB).

Nors praėjo jau septyni mėnesiai, situacija nepasikeitė – iš miesto biudžeto ir toliau mokama už KLEZ teritorijoje esančių gatvių apšvietimą bei įvairių inžinerinių tinklų priežiūrą.

Tačiau kokia pinigų suma kas mėnesį išleidžiama tokiam tikslui, niekas negalėjo pasakyti. Anot įmonės „Gatvių apšvietimas“ technikos direktoriaus Sauliaus Grigaičio, savivaldybė sumoka už elektros energiją, reikalingą visam miestui apšviesti, jo neišskirstant atskiromis teritorijomis. Tokia padėtis ir su gatvių apšvietimo tinklų priežiūra.

„Galiu pasakyti tik tiek, kad KLEZ teritorijoje taip pat veikia taupymo režimas, žibintai įjungiami vėliau ir išjungiami anksčiau nei įprasta“, – teigė S.Grigaitis.

Savivaldybės Turto ir privatizavimo skyriaus vedėja Genovaitė Paulikienė patvirtino, jog KLEZ teritorijoje esantys įvairūs inžineriniai tinklai vis dar priklauso savivaldybei, todėl tenka mokėti už jų priežiūrą.

„Sprendėme klausimą dėl jų perdavimo valdančiai bendrovei, tačiau paaiškėjo, kad taip paprastai savivaldybei priklausančio turto perduoti negalime, nes ta įmonė yra privatus asmuo – uždaroji akcinė bendrovė“, – teigė G.Paulikienė.

"Neįtikėtinai maži pinigai"

Savivaldybė negaili ir pinigų, skirtų infrastruktūrai KLEZ teritorijoje gerinti bei plėtoti. Pavyzdžiui, paskutinę praėjusių metų dieną miesto valdžia ir bendrovė „Klaipėdos keliai“ pasirašė 12 mln. 570 tūkst. litų sutartį dėl Pramonės gatvės Klaipėdos LEZ teritorijoje II etapo statybos darbų. Praėjusią savaitę uostamiesčio savivaldybė pateikė paraišką Švepelių gatvės tiesimo darbų finansavimui iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gauti.

Bendra valstybės, savivaldybės ir ES struktūrinių fondų investicijų suma į Klaipėdos LEZ infrastruktūrą jau siekia per 20 mln. litų. Esą maždaug tokią pačią sumą į infrastruktūrą investavo ir zonos operatorius – valdymo bendrovė bei šioje teritorijoje besikuriančios įmonės.

„Tai labai maži, neįtikėtinai maži pinigai. Pavyzdžiui, galiu pasakyti, kad mūsų bendrovė investavo tikrai daugiau nei savivaldybė“, – teigė KLEZ VB valdybos pirmininkas Povilas Vasiliauskas.

Jo teigimu, užsienio šalyse vieno laisvosios ekonominės zonos hektaro infrastruktūrai skiriama 1 mln. eurų arba dolerių. Klaipėdoje ši suma esą siekia tik 400 tūkst. litų.
Šiuo metu inžineriniu požiūriu yra išvystyta trečdalis, arba maždaug 100 hektarų, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos teritorijos.

Visa zonos teritorija yra valstybinė žemė, kurią, laimėjusi konkursą, ir nuomojasi KLEZ VB. Ji yra zonos teritorijos administratorė.

Kenčia ir šaltį, ir karštį

Ar KLEZ VB dirba šiltnamio sąlygomis, juk teritoriją, kurioje įsikurti kviečiami investuotojai, dar mokantys pinigus ir zonos operatoriui, savo lėšomis tvarko valstybė ir savivaldybė? „Tiek pagal įstatymus, tiek pagal konkurso, kuriame laimėjome zonos valdymo teisę 99 metams, sąlygas valstybė ir savivaldybė įsipareigojo suteikti laisvą teritoriją, be kliūčių pritraukti investuotojus. Mes į infrastruktūrą neturime investuoti nė cento, o tik kviesti ir kviesti investuotojus. Tačiau į infrastruktūrą investuojame ir mes“, – teigė P.Vasiliauskas.

Zonoje įsikūrusios bendrovės jos administratoriui moka žemės nuomos mokestį, bet tokį pat, kokį administratorius sumoka valstybei.

„Mūsų biznis yra pasikviesti investuotoją, jam sudaryti geras sąlygas, teikti paslaugas ir tokiu būdu gauti pajamas. Jei manote, jog mes dirbame šiltnamio sąlygomis, linkėčiau kurį laiką taip pasidarbuoti. Šiltnamyje kartais būna taip karšta, kad net nesinori jame būti. Tačiau pasirinkus tokį kelią, tenka iškęsti ir karštį, ir šaltį“, – metaforomis kalbėjo P.Vasiliauskas.

Šiuo metu Klaipėdos LEZ jau yra įsikūrusios 14 kompanijų, viena bendrovė vykdo statybas, šešios įmonės joms rengiasi, o keli potencialūs investuotojai artimiausiu metu turi apsispręsti, ar įsikurs zonoje.

Pritraukti investuotojus padeda ir valstybės sukurta patraukli mokestinių lengvatų sistema. Laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusi bendrovė pirmus šešerius metus nemoka jokio pelno mokesčio, o per kitus dešimt metų šiam mokesčiui taikoma 50 proc. nuolaida. Kitos šalyje veikiančios įmonės moka 20 proc. dydžio pelno mokestį. Zonoje veiklą vykdančioms užsienio kompanijoms netaikomas dividendų mokestis, kuris Lietuvoje siekia iki 20 proc. LEZ investuojančioms kompanijoms taip pat nereikia mokėti nekilnojamojo turto mokesčio. Lietuvos įmonės nekilnojamojo turto mokesčio koeficientas yra nuo 0,3 iki 1 turto vertės.

Dividendų neatskleidžia

Teisės aktai numato, kad LEZ valdymo bendrovėje privačios nuosavybės teise fiziniams ir juridiniams asmenims turi priklausyti ne mažiau kaip 51 proc. balsų suteikianti akcijų dalis. Paprasčiau tariant, bendrovės uždirbtas pelnas atitenka ne valstybei, o privatiems asmenims.

„Kol kas pasaulyje nėra geresnės ir efektyvesnės verslo valdymo formos kaip privati. Valstybinis valdymas versle nė vienoje valstybėje nėra pasiteisinęs. Valstybinis valdymas ekonomikoje tik sukelia ilgas procedūras, derinimus, „chlapatą“ ir dantų griežimą. Privatus valdymas greičiau reaguoja į pokyčius, su privačiu investuotoju gali greitai derėtis, operatyviai priimti sprendimus“, – tikino P.Vasiliauskas.

Jo teigimu, KLEZ VB valstybinis kapitalas akcijų požiūriu yra nulinis. Vienintelę akciją turi uostamiesčio savivaldybė, o tai sudaro 0,00002 proc. visų akcijų. Neseniai Klaipėdos pramonės, prekybos ir amatų rūmai savivaldybei siūlė pirkti dar 10 akcijų, kurių vienos nominali vertė yra 100 litų. Pardavėjai už šias akcijas prašė 750 litų. Tačiau miesto taryba nusprendė akcijų nepirkti, mat toks sandoris prieštarautų įstatymams. Savivaldybių turtas negali būti investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačių juridinių asmenų.

Anot P.Vasiliausko, KLEZ VB 67 proc. akcijų valdo užsienio investuotojai. Likusi akcijų dalis priklauso Lietuvos verslo subjektams, pavyzdžiui, „Akmenės cementui“, „Achemai“, Šiaulių bankui.

Labai mažą procentėlį akcijų, paties žodžiais tariant, turi ir P.Vasiliauskas.

Nors KLEZ VB skelbiasi investuojanti į zonos infrastruktūrą, tačiau jos pelnas taip pat stulbinantis. P.Vasiliauskas tikino negalintis skelbti, kiek pernai akcininkai išsidalijo dividendų, mat įmonė yra uždaroji akcinė bendrovė. Klaipėdos savivaldybė už savo vieną arba 0,00002 proc. akcijų gavo 45 litus, todėl skaičiuotina, jog bendra dividendų suma siekė ne vieną ar keliasdešimt milijonų litų, o daugiau.

Mantas Nocius, Lietuvos ekonominės plėtros agentūros direktorius

Kuriant laisvąsias ekonomines zonas, buvo laikytasi nuostatos, kad jų valdymas bus efektyvesnis, kai jos bus valdomos privačių įmonių. Matyčiau paralelių su bankininkyste. Kai turėjome valstybinius bankus, jie buvo potencialus problemų šaltinis. Tikra tiesa, jog valstybinė zonos žemė 99 metams yra išnuomojama valdymo bendrovei, tačiau visą infrastruktūrą kuria valstybė ir savivaldybė, o valdymo bendrovei reikia tik pritraukti investuotojus. Tačiau valdymo bendrovei parinkti yra skelbiamas konkursas. Laimi tas, kuris pasiūlo geriausią žemės nuomos kainą. Verslas pasveria, kas jam apsimoka.

Tie, kurie nori dirbti šiltnamio sąlygomis, pasiūlys labai mažą kainą, o kas tikisi užsidirbti – siūlys didesnę. Pateikčiau tokį pavyzdį – savivaldybė pastato namą ir jį išnuomoja. Jei kiemas išasfaltuotas, tai nuomininkas mokės brangiau, o jei ne, tai mokės pigiau ir galbūt pats išsiasfaltuos. Investicijos į infrastruktūrą atsiperka ne tik per investuotojų mokesčius valstybei, bet ir per žemės nuomos mokesčius, nes jie priklauso nuo žemės vertės.

Išnuomojus visą teritoriją (260 ha), investicijų lygis gali pasiekti daugiau nei 6 mlrd. litų

Metinės zonos įmonių pajamos gali pasiekti apie 10 mlrd. litų

Iš kitų Lietuvos įmonių gali būti perkama prekių ir paslaugų už maždaug 1 mlrd. litų

Per metus mažiausiai bus sumokama 220 mln. litų „Sodros“ ir gyventojų pajamų mokesčių

Per metus bus sumokama apie 250 litų zonos įmonių pelno mokesčio

KLEZ galimybių vizija:

Šiuo metu KLEZ veikiančios įmonės:

"Siemens/Yazaki Wiring Technologies" (Japonija)
"ESPERSEN Lietuva" (Danija)
"RETAL Baltic" (Ukraina)
"BNTP/Klaipėdos verslo parkas" (Airija)
"Orion Global PET/Indorama" (Tailandas)
"Skuba" (Lietuva)
"Mestilla" (Lietuva, Norvegija)
"PACK Klaipėda" (Lietuva)
"Ad Rem" (Lietuva)
"Lindsrom" (Suomija)
"Galssbel" (Baltarusija)
"Albright" (Didžioji Britanija)
"Vingės logistika" (Lietuva)
"Anis" (Lietuva)

Klaipėdiečių nuomonė, ar KLEZ naudinga miestui:

Neaišku, kas tai apskritai per darinys – 43,04 proc.
Taip, ji suteikia miestui papildomų pinigų – 34,18 proc.
Jos naudą dar patirsime ateityje – 12,66 proc.
Ne, tai nenaudinga Klaipėdai – 10,13 proc.
45 litus – tiek dividendų pernai iš KLEZ gavo Klaipėdos savivaldybė