- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungos jūrų transporto sektoriaus aplinkos ataskaita verčia suklusti dėl galimos didelės jo įtakos žmonėms.
Įtaka aplinkai ir žmonėms
Visada buvo manoma, kad iš transporto didžiausi aplinkos teršėjai yra automobiliai ir lėktuvai.
Europos jūrų saugumo agentūros (EMSA) ir Europos aplinkos agentūros (EEA) ataskaita tai patvirtina. Iš transporto didžiausias ir ryškiai išsiskiriantis aplinkos teršėjas – automobiliai.
Gerokai mažiau nei automobiliai teršia aviacija ir jūrų transportas. Pagal taršą jie yra greta vienas kito. Šiek tiek taršesnė išlieka aviacija.
Nepaisant jau kelerius metus vykstančio sieros junginių išmetimo iš laivų ir CO2 emisijų mažinimo, laivyba išlieka didelį poveikį aplinkai darantis transportas. EMSA ir EEA ataskaita nurodo, kad laivyba gamina 13,5 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio iš viso ES transporto.
Šis procentas nėra mažas. Tačiau turėtume įvertinti, kad laivų pervežimai yra patys efektyviausi – jais ES palaikoma 77 proc. išorės ir 35 proc. vidaus prekybos.
Laivų tarša daro įtaką jūrų pakrančių gyventojams. EMSA ir EEA ataskaitoje teigiama, kad apie 40 proc. europiečių, kurie gyvena iki 50 km nuo jūros, gali turėti sveikatos pokyčių dėl sieros, azoto oksidų, kietųjų dalelių, anglies monoksido išmetimų iš laivų. Išmetami teršalai turi įtakos vandens rūgštėjimui, maistinių medžiagų ir deguonies pokyčiams vandenyje.
Naftos išsiliejimų mažėjo
Nemažą poveikį daro ir naftos ar jos produktų išsiliejimas iš laivų.
„Naftos išsiliejimas yra vienas labiausiai nerimą keliančių jūros taršos šaltinių, nes jį sunku pašalinti ir jis gali išlikti ilgą laiką jūrų aplinkoje“, – teigiama EMSA ataskaitoje.
Nafta gali išsilieti dėl tyčinio eksploatacijos įvykdymo, aplaidumo, pavyzdžiui, netinkamos įrangos priežiūros, arba dėl nelaimingo atsitikimo ar incidento, pavyzdžiui, susidūrus laivams, nutrūkus dujotiekiui, sugedus laivui ir išmetus jį į krantą.
Nors per pastaruosius du dešimtmečius jūromis gabenamos naftos kiekis padidėjo, naftos išsiliejimų ES vandenyse sumažėjo.
Per pastaruosius dešimt metų ES vandenyse įvyko aštuoni vidutinio ir didelio naftos tanklaivių išsiliejimo atvejai. Pasaulyje per dešimtmetį užfiksuotos 62 tokio pobūdžio avarijos.
Didino „svetimtaučių“ invaziją
Laivyba turi didelę įtaką žuvų, kitų jūrų gyvūnų ir organizmų invazijoms, išstumiant vietines rūšis. Iki 25,5 proc. invazinių organizmų atplukdoma su balastiniais vandenimis, 22 proc. keliauja prisikabinę prie laivų korpusų.
Laivai iš Juodosios jūros regiono į Baltijos jūros pakrantes atplukdė siaubu tapusius grundalus, kurie naikina ikrus.
Pastaraisiais metais mokslininkai vis dažniau kreipia dėmesį į tai, kad plaukdami laivai sukelia povandeninį triukšmą. Jis skatina jūrų gyvūnų klausos praradimą, mažina jų tarpusavio bendravimą, didina gyvūnų stresą, elgesį.
EMSA ir EEA ataskaitoje pateikti duomenys parodo, kad vandenynų triukšmas sparčiai didėja. Moksliškai įrodyta, kad dėl triukšmo yra daugybė žalingų padarinių jūros žinduoliams, jūros vėžliams, žuvims ir bestuburiams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rekordinė akcija: prieš rudens audras pusė tūkstančio savanorių sutvirtino 2 km pajūrio kopų2
Jau ketvirtus metus rengiamoje iniciatyvoje „Kopoms reikia tavęs!” keli šimtai savanorių padėjo aplinkosaugininkams sutvirtinti vėjo pustomas kopas ir paruošti jas rudens ir žiemos audroms. ...
-
R. Lingienė: Lietuvoje onkologiniams ligoniams dėl gyvybės tenka dalyvauti loterijoje8
„Valstybė privalo skirti deramą dėmesį ir pakankamai lėšų inovatyviems vaistams, nes dažnu atveju šie vaistai yra paskutinis vilties spindulys onkologiniams ligoniams. Medikamentai, kurie gali reikšmingai pailginti onkologini...
-
S. Skvernelis: kartu galime nuveikti ir klaipėdiečiams, ir uostui svarbių darbų22
Į Seimo rinkimus Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ žengia su patyrusia Klaipėdos komanda. „Augantis Klaipėdos regionas stipriai prisidėjo kuriant partiją ir vienas lemiamų veiksnių yra būtent žmonės, kurie susibūrė į mūsų ...
-
Naujajame turguje – rudens gėrybių mugė5
Naujajame turguje prasidėjo tradicija tapusi Derliaus šventė. Joje dalyvauja per 80 prekiautojų iš visos Lietuvos. Šeštąjį kartą vyksiančios šventės dalyviai su klaipėdiečiais ir miesto svečiais dalinasi rudens g...
-
Pajūryje – kopų tvirtinimo talka3
Šiandien, pirmąjį spalio šeštadienį, neabejingi pajūriui žmonės kviečiami į kopų tvirtinimo talką. Kiekvienais metais į kopas kėsinasi stichijos, jos nukenčia ir nuo poilsiautojų. Todėl savanorių bei gamtosaugininkų pastan...
-
Klaipėdoje – I. Kanto dienos
Uostamiesčio savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka pakvies klaipėdiečius į visą savaitę truksiantį filosofinės minties festivalį „Kanto dienos Klaipėdoje“. ...
-
Bus šilta ir lietinga
Nors šis savaitgalis dar bus gana saulėtas ir ne itin žvarbus, kitą savaitę laukiama rudeniškos šilumos dozės ir lietaus. Anot sinoptikų, tai galbūt paskutinės šiltos šių metų dienos. ...
-
I. Valeškevičienės prisiminimuose – ir Ūkio banko praeitis10
Irena Valeškevičienė po ilgų gyvenimo Jungtinėse Amerikos Valstijose metų neseniai grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Klaipėdoje. Norėjo būti arčiau savo sūnaus šeimos. Šiai moteriai teko patirti labai daug, o jos pasakojimas ka...
-
Laukia įkaitų sugrįžimo14
Klaipėdos žydų bendruomenės vadovas Feliksas Puzemskis, kurio artimieji gyvena Izraelyje, per šiuos metus istorinėje tėvynėje lankėsi itin dažnai. Jis nuolat jautė savo tautiečių, prieš metus per teroro aktą praradusių šeimos...
-
Klaipėdos etnocentre – pažintis ne tik su dainomis1
Naują renginių sezoną pradėjęs Klaipėdos etnokultūros centras pakvietė klaipėdiečius į jau pamėgtus ir atsinaujinusius Tradicinių dainų klubo susitikimus. ...