Karštą dieną kilęs noras atsigaivinti ledais klaipėdiečiui baigėsi nemaloniu sveikatos sutrikimu. Paaiškėjo, kad tai, ką gamintojai vadina ledais, iš tiesų yra šaldytas vanduo su pieno milteliais, pagardintais net penkių E porcija.

Etiketė sudomino per vėlai

Savaitgalį pakelės parduotuvėje stabtelėjęs vyras nusipirko porą "+Ekstra" ledų porcijų. Už abi sumokėjo vos litą. Gaminio kaina ir išvaizda vyriškio sutuoktinei sukėlė abejonių ir ji atsisakė tai valgyti, tad ledus klaipėdietis sudorojo vienas.

Atidžiau pastudijuoti etiketę ir produkto sudėtį privertė paleisti viduriai.

Tauragiškių įmonės "Baltoji snaigė" pagal bendrovės" Vičiūnai ir Ko" užsakymą pagaminti ledai išsiskyrė ryškia ir spalvinga etikete. Nors ledų spalva labiau priminė sušaldytą pilkšvą masę.

Abejotinoje produkto sudėtyje buvo nurodyti net penki maisto priedai, pažymėti raide E.

"Ledai – toks produktas, kuris dažniausiai skiriamas vaikams. Tad pastudijavus jų sudėtį, kyla klausimas: kuo maitinami mūsų vaikai?" – stebėjosi pirkėjas.

Ne ką mažiau stebino ir kaina. Kokia gali būti produkto savikaina, kai net su nedidelės parduotuvės antkainiu viena porcija kainavo vos pusę lito?

Kalti agrastai?

Tauragiškių įmonės "Baltoji snaigė" direktoriaus Danieliaus Žigo nenustebino, kad nuo ledų kažkas sunegalavo.

Bendrovės istorijoje tai esą ne pirmas atvejis. Prieš keletą metų ledų gamintojai sulaukė moters, kuri taip pat piktinosi tokiu ledų poveikiu, skundo. Kaip vėliau paaiškėjo, kalti buvo agrastai.

"Daug tokių variantų yra buvę. Bet neaišku, ką tas žmogus valgė prieš tai. Gal tik ledams kaltę suvertė. Pasakymas "suviduriavau" – ne įrodymas", – samprotavo direktorius.

Pasak D.Žigo, kiekviena ledų siunta per dieną tiriama po kelis kartus. Tad galimi tikrintojų vizitai jo negąsdina.

Proga pasipelnyti per krizę

D.Žigo manymu, kaltinimai dėl produkcijos keliamų neigiamų pasekmių – viso labo prasimanymas bei noras pasipelnyti. Jis ne kartą girdėjo iš kolegų, kaip pirkėjai duonoje aptinka vinį ar leduose – stiklo gabalėlį.

"Nelogiška, – pastarąjį atvejį pakomentavo ledų gamintojas. – Stiklas nepralįstų pro dozatorių, filtrus. Gamybos linijos yra automatizuotos. Žmonės prie gaminamų produktų neprieina."

Pasak direktoriaus, maisto produktuose aptinkami "svetimkūniai" – galimybė pasipelnyti. Pirkėjas su tokiu "radiniu" kreipiasi į gamintoją, prašydamas piniginės kompensacijos mainais į tylą. Priešingu atveju, gąsdinama tikrintojais.

"Išmonės krizės laikais žmonės turi", – patikino jis.

Skiriasi tik etiketės

"Baltoji snaigė" gamina apie 15 rūšių ledų. Tačiau, pasak D.Žigo, visų jų sudėtis yra vienoda. Skiriasi tik etiketės.

Mat kiekvienas užsakovas pageidauja, kad etiketėje puikuotųsi jų firmos pavadinimas. Tad minėtieji "+Ekstra" savo sudėtimi yra tokie pat, kaip patys pigiausieji ledai, pardavinėjami didžiuosiuose prekybos centruose su jų logotipais.

"Į ledus dedame žaliavas, geresnes nei mūsų konkurentai. Jokių pakaitalų. Dedame ne išrūgų, o lieso pieno miltelius. Mes net padarome geresnius ledus, nei prašo užsakovas. Esame suinteresuoti geresne jų prekyba", – gyrėsi vadovas.

Tačiau klausimai dėl mažos kainos ir galimos ledų savikainos direktoriui nepatiko. Tai esą komercinė paslaptis.

Priedas trikdo virškinimą

Kai kurie ledų "+Ekstra" sudėtyje nurodyti maisto priedai patenka į turinčiųjų neigiamų savybių sąrašą, tačiau Lietuvoje jie yra leistini.

Prancūzijos "Villejuif" centras, tiriantis konservantų, dažų ir kitų maisto priedų poveikį žmogaus organizmui, parengė kenksmingų sveikatai maisto priedų sąrašą. Jame nurodomas ir ledų sudėtyje aptinkamas E 407 – tirštiklis, stingdiklis ir stabilizatorius.

Prancūzai šį maisto priedą nurodo kaip trikdantį virškinimą.

Dar vieno iš penkių maisto priedų poveikis tik tiriamas. E 471 atsidūrė tarp tų, kurie tik įtariami dėl galimo pavojaus.

Nekalta sudėtis

"Čia pagrindinė sudedamoji dalis – sušaldytas vanduo", – susipažinusi su ledų sudėtimi konstatavo Klaipėdos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Jūratė Mačiulienė.

Pagal receptūrą pirmiausia nurodomas tas ingredientas, kurio produkte yra daugiausia. Paskui visi vardijami mažėjančia tvarka.

Tačiau Maisto skyriaus vedėja pastebėjo, kad ledų sudėtis – gana nekalta. Be vandens, leduose dar yra cukraus ir miltelių, o visas medžiagas sujungia tirštikliai.

"Šie ledai – mažos energinės vertės, tad labiau tinka skaičiuojantiems kalorijas. Bet juose nėra kur kas pavojingesnių maisto priedų: konservantų, saldiklių", – aiškino specialistė.

Pasak J.Mačiulienės, pirkėjai turėtų susitaikyti su maisto priedų vartojimu daugelyje įvairių gaminių. Jų vengiantys tiesiog galėtų atidžiau studijuoti produktų sudėtį.

Specialistė pastebi, kad vartotojai su produkto sudėtimi kartais susipažįsta pavėluotai: nusipirkę gaminį arba sutrikus sveikatai.

"Jei vaikas suvalgys vieną tokių ledų porciją, nieko nenutiks. Nors visi ledai turi būti vartojami saikingai. Tegul tėvai žiūri, ką perka, ir pamoko vaikus", – patarė vedėja.

Gydytojos komentaras

Rita Seniūnaitė, Senamiesčio sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja

Kartais žmonės be reikalo baiminasi maisto priedų E. Ne visi jie yra kenksmingi. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į gamintoją, šalį, galiojimo terminą. Optimalus turi būti kainos ir kokybės santykis. Pigus produktas negali būti kokybiškas, ir atvirkščiai. Viduriavimas taip pat būna skirtingas. Tuštinimasis gali būti apsauginė organizmo reakcija į netinkamą produktą. Bet tai gali būti ir persivalgymo požymis. Jei nevalgęs žmogus iškart įveikė dvi ledų porcijas, tai kasa galėjo nesusitvarkyti su dideliu cukraus kiekiu. Nors dvi porcijos neturėjo sukelti viduriavimo.

Papildyta

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba daugiausiai skundų sulaukia dėl mėsos, žuvies, daržovių bei kitų maisto produktų. Tačiau pieno produktai tarp jų užima tik 0,5 proc. visų gaunamų skundų.

Klaipėdos apskrities maisto ir veterinarijos tarnyba žmonių nusiskundimų dėl nekokybiškų ledų nėra gavusi. Kolegos iš uostamiesčio tarnybos tokių skundų sulaukė prieš kelerius metus. Klaipėdiečiai skundėsi dėl patižusių bei aptirpusių ledų.