Lenkija stebina naujais uostų projektais

Statys naują išorinį uostą

Maždaug prieš mėnesį Lenkija nusprendė vienu milijardu zlotų padidinti Gdynės uosto akcinį kapitalą tam, kad šis galėtų pradėti statyti išorinį uostą.

Kyla klausimas, kam Lenkijai reikalingas dar vienas uostas, jei šalia yra jau apie dešimtmetį veikiantis Gdansko išorinis uostas.

Atsakymas kaip tik ir susijęs su Gdansko uostu. Lenkija iš Gdansko uosto tiesiogiai pajuto, kokią naudą gali duoti išorinis uostas. Gdanskas tapo pagrindiniu Baltijos jūros konteinerių centru.

Perspektyva: dabartiniai Gdynės uosto vartai už kurių ir atsiras naujas išorinis uostas. / Vidmanto Matučio nuotr.

Nesvarbu, kad dabar patys didžiausi konteineriniai laivai plaukioja į Gdanską. Lenkijoje tikima, kad, pastačius naują išorinį uostą Gdynėje, jis be krovinių neliks. Lenkija yra išsikėlusi tikslą iki 2050 m. bendrą savo konteinerių terminalų metinį pajėgumą padidinti iki 9,5 mln. TEU. Tokio pajėgumo pačiai Lenkijai nereikia. Ji orientuojasi į konteinerių paskirstymą ir jų tranzitą į kitas šalis.

Skaičiuoja greitą atsipirkimą

Lenkijos jūrinė žiniasklaida skelbia, kad jau netrukus prasidės Gdynės išorinio uosto statytojo ir operatoriaus paieška.

Naują išorinį uostą, kuriame vyks konteinerių ir vėjo jėgainių krova, rengiamasi statyti šalia dabartinių Gdynės uosto vartų – už apsauginio molo.

Toks variantas būtų kažkas panašaus į tai, apie ką nuo 2003 m. kalbėta Lietuvoje apie išorinį uostą prie Melnragės.

Gdynės išorinio uosto statyba yra viena iš strateginių investicijų, kurią remia Lenkijos vyriausybė. Apie 1,5 mlrd. Lenkijos zlotų kainuosianti statyba įvardinta kaip strateginės svarbos Lenkijos ekonomikai projektas.

Gali kilti klausimas, kodėl lenkai palyginti nebrangiai planuoja pasistatyti didžiulį uostą? Esmė ta, kad išorinį Gdynės uostą Lenkija statytų Pucko įlankoje. Ji ramesnė, be to, Gdynės uostą nuo Baltijos jūros pridengia 33 km ilgio Helio nerija. Todėl nereikia įrenginėti didelių, brangiai kainuojančių molų.

Nustebino: Gdynės uoste statoma masyvi gelžbetoninė rampa. / PortGdynia.pl nuotr.

Išoriniame uoste planuojama sukurti 700 naujų darbo vietų, o su jo veikla susijusioje aplinkoje – dar per 4 tūkst. darbo vietų. Įvertinta, kad pradėjęs funkcionuoti Gdynės išorinis uostas į Lenkijos biudžetą kasmet papildomai atneštų 3–4 mlrd. zlotų.

Skaičiuojama, kad pirmaisiais konteinerių terminalo veiklos metais apyvarta sieks apie 13 proc. numatyto pajėgumo, antraisiais – maždaug 26 proc. Tai reikštų, kad valstybės investicijos į šį terminalą atsipirktų jau antraisiais jo veiklos metais.

Pertvarko jūrų perkėlą

Išorinio uosto statyba Gdynėje – pats ryškiausias šio uosto projektas. Tačiau ir be jo Gdynėje vykdoma nemažai kitų investicijų. Iš esmės pertvarkomas ir Gdynės uosto ro-ro terminalas. Jis laikomas šiuo metu Gdynėje vykdomu didžiausiu investiciniu projektu.

Uoste rengiamasi priimti naujos kartos, maždaug 240 m ilgio naujus jūrinius keltus.

Čia vėlgi galima rasti analogą su Klaipėdos uostu. Centrinis Klaipėdos terminalas jau yra pasirengęs priimti naujus, iki 230 m ilgio DFDS keltus, kurie šiuo metu statomi Kinijoje.

Rekonstrukcija: Gdynės uosto jūrų perkėla iš esmės pertvarkoma.  / PortGdynia.pl nuotr.

Iš Gdynės jūrų keltų laivybos linijos yra į Vokietijos Rostoko, Švedijos Karlskrunos ir Suomijos Hanko uostus. Gdynės uoste pertvarkoma ne tik jūrų keltų krantinė, bet ir visa sistema nuo įvažiavimo kelių nuo greitkelio iki krantinės.

Pačioje krantinėje netgi statoma speciali rampa – tarsi tiltas į jūrų keltus.

Pertvarkomos ir geležinkelio prieigos – įrengiama intermodalinė stotis, kur sunkvežimiai būtų kraunami ant platformų.

Lenkija tikisi, kad per Gdynės jūrų keltų terminalą kroviniai judės ir į Centrinės Europos ar netgi Rytų Europos šalis.