- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Likus dviem dienoms prieš įsigaliojant oficialiam draudimui gaudyti lašišas ir šlakius, kad jos sėkmingai išnerštų, vienoje šių žuvų potencialių nerštaviečių, Veiviržo upelio intake, surengtos motokrosininkų bei keturratininkų varžybos, nors Klaipėdos rajono valdžia šitam renginiui leidimo ir nedavė.
Pievas pavertė motodromu
Dar spalio 16 d. Stirbių kaime, Vėžaičių seniūnijoje, surengtas "Lietuvos Cross Country" čempionatas, į kurį iš visos šalies suvažiavo per šimtą keturratininkų ir motociklininkų.
Renginys vyko privačiose ūkininko Antano Lučinsko pievose ir pro jas tekančiame upelyje, kuris nėra privatus, nes visi vandens telkiniai Lietuvoje priklauso valstybei ir jų dugnu važinėti niekam nesuteikiama teisė. Juolab šis Veiviržo intakas – potenciali lašišų nerštavietė.
Vietos gyventojus sutrikdė ne tik labai didelis motociklų sukeltas triukšmas, bet ir vaizdas, kurį jie pamatė.
"Varžybos vyko vos už 100 metrų nuo Veiviržo, keturratininkai ir motociklininkai važinėjo jo intaku, kuriame garantuotai neršia lašišos. Todėl toks važiavimas upeliu yra nusikaltimas. Maža to, žiūrovai ant kranto susėdę tuo gėrėjosi, gėrė alų, o skardines mėtė į tą patį upelį", – pasakojo renginiu pasibaisėjęs vietos gyventojas.
Neleido: Klaipėdos rajono savivaldybė "Lietuvos Cross Country" čempionato renginiui ūkininko pievose ir juolab greta esančiame upelyje organizatoriams leidimo nedavė. (Skaitytojo nuotr.)
Ėjo ir pas rajono merą
Pasidomėjus, ar apie šias linksmybes ką nors žinojo Klaipėdos rajono, kurio teritorijoje vyko čempionatas, valdžia, mero pavaduotoja Audronė Balnionienė patvirtino, kad organizatoriai prašė leidimo renginiui šioje vietoje.
"Tačiau mes atsisakėme išduoti tokį leidimą, nes pagal pateiktą žemės sklypo savininko sutikimą organizuoti renginį jo valdomose plotuose buvo nurodyta, kad teritorija yra žemės ūkio ir miško paskirties. O pagal Žemės įstatymą savininkai ir naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę paskirtį. Dėl to ir buvo atsisakyta išduoti leidimą, taigi renginys buvo neteisėtas. Tiesa, ūkininkas ėjo ir pas merą, tačiau rajono vadovas buvo informuotas, kodėl organizatoriai leidimo negaus", – patvirtino A.Balnionienė.
Ji patikino, jog jau paprašė Nacionalinės mokėjimo agentūros, kad įvertintų, ar tinkamai prižiūrimi deklaruojami vieno renginio organizatorių žemės ūkio pasėlių plotai, kuriuose ir buvo surengtas čempionatas.
"Aiškinamės, ar daugiametėse pievose leidžiama rengti motociklų ir keturračių trasas. Pas mus dabar dėl to vyksta tyrimas", – tikino A.Balnionienė.
Panašių faktų netoleruos
Klaipėdos motociklų klubo "Kirai" vadovas Marius Jakniūnas patvirtino, kad leidimo renginiui Stirbių kaime iš savivaldybės išties nebuvo gavę.
"Renginiui savivaldybė leidimo nedavė, bet leidimą davė žemės savininkai. Savivaldybė nenorėjo, tai ir nedavė, o savininkai sutiko. Pirmąkart renginį organizavome neturėdami leidimo, bet varžybos buvo įtrauktos į sporto federacijos tvarkaraštį, todėl negalėjome jų atšaukti", – kalbėjo M.Jakniūnas.
Sprendimą vis tiek surengti renginį labai neigiamai įvertino rajono vadovai.
"Blogiausia, kad į šią istoriją įsivėlė Klaipėdos motociklų sporto klubas "Kirai". Jei taip elgtųsi prasiblaškyti susirinkęs jaunimas, dar būtų galima suprasti, bet, kai organizuoja nelegalų renginį ir pažeidžia įstatymus statusą turinti organizacija, tai – netoleruotina. Mes neleisime, kad tokie faktai kartotųsi", – pabrėžė A.Balnionienė.
Rajono vadovybei antrino ir Lietuvos motociklų sporto federacijos atstovai.
"Tokie renginiai be leidimo net negali vykti. Nesu girdėjusi, kad anksčiau taip būtų buvę. Šitas atvejis federacijoje bus aptartas, nes mes irgi jaučiame atsakomybę ir šį klausimą kelsime", – dienraštį patikino Lietuvos motociklų sporto federacijos generalinė sekretorė Rusnė Jankūnaitė.
Apie šitą įvykį spalio 20 d. Klaipėdos rajono savivaldybė informavo Policijos departamentą, Aplinkos apsaugos departamentą, miškininkus, Nacionalinę mokėjimo agentūrą ir Lietuvos motociklų sporto federaciją.
Siautėja ir visa grupė
Aplinkosaugininkai savivaldybei kol kas jokio atsakymo neatsiuntė, nors nuo pasivažinėjimo upelio dugnu praėjo jau trys savaitės.
Tačiau Aplinkos apsaugos departamentas nepamiršta nuolat reklamuoti nuo spalio 18 d. paskelbtos akcijos "Lašiša" ir draudimo gaudyti neršiančias lašišas.
Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vadovas Vitalijus Marozas patvirtino, kad pačiame Veivirže yra lašišų nerštaviečių, o ar tame konkrečiame jo intake, kuriame vyko varžybos, irgi neršia lašišos, negalėjo patvirtinti. Visų nerštaviečių suskaičiuoti neįmanoma.
"Bet net privačiame žemės sklype esantis vandens telkinys negali būti taip niokojamas. Tik nesu pakankamai informuotas, kad galėčiau ką nors komentuoti", – pridūrė V.Marozas, pripažinęs, kad į tas varžybas aplinkosaugininkai iškvietimo sulaukė ir informaciją apie tai perdavė kolegoms iš Klaipėdos rajono.
Lašišų gerove besirūpinančios asociacijos "Lašišos dienoraštis" prezidentas Kęstutis Klimavičius, paklaustas, ką mano apie motociklininkų ir keturratininkų varžybas upelio vaga, tik atsiduso, nors pats teigė esąs motociklininkas, dalyvaujantis motokroso varžybose, tiesa, ne miškuose ar pievose, o Pabradės poligone.
"Nemanau, kad važinėtis upeliu yra gerai, ypač rudenį, kai neršia lašišos. Ir tie, kas organizuoja tokias varžybas, turėtų prisiimti atsakomybę. O dėl keturratininkų yra problema, kalbant jau ne apie varžybas. Jie, sakyčiau, užsiima keistais dalykais. Yra tokia uždara feisbuko grupė iš Tauragės, kuri nuolat važinėja upeliais. Turime nemažai filmuotų įrašų. Manyčiau, reikėtų didinti atsakomybę už tokius dalykus, kad gamtos niokojimas jiems kainuotų brangiai arba net būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė", – kalbėjo K.Klimavičius.
Atsakomybės nesikrato
Ūkininkas A.Lučinskas, kurio žemėse ir vyko čempionatas, labai nustebo, kad kažką padarė negerai, ir išsyk pasiteiravo: "Kas užsakė straipsnį?"
"Aš pats organizavau varžybas savo žemėje. Bet įvyko toks force majeur, nes savivaldybė nedavė leidimo renginiui. Gi žmonės buvo sukviesti, taurės nupirktos. O savivaldybė leidimo nedavė ne dėl ten esančio upelio ar nerštavietės, bet todėl, kad ten yra žemės ūkio paskirties žemė. Šilutės rajone tai kažkodėl nebuvo problema. Varžybos ten vyko pernai", – dienraščiui aiškino A.Lučinskas.
Jis teigė, kad parą prieš varžybas labai smarkiai lijo, todėl teko pakeisti trasą ir net varžybas ketino nukelti, bet esą vyriausioji teisėja priėmė sprendimą jas rengti.
Vis dėlto, anot A.Lučinsko, varžybos buvo nutrauktos anksčiau numatyto laiko, nes pats jose dalyvavo ir matė, kokia yra situacija ir kad lenktynių nebegalima tęsti.
"Kalbant apie žalą gamtai, palikime tai spręsti atitinkamoms instancijoms. Laukiu iš jų žinių. Tačiau požiūris, kad keturratininkai čia linksminosi, netinkamas. Ar galėjau nuspėti, kad liksiu kaltas? Ne. Gaila, kad man pritrūko ryžto nutraukti varžybas anksčiau ir atsiprašyti visų dalyvių, kad jos neįvyks. Bandžiau tai daryti, tai gali patvirtinti patys dalyviai, bet buvo nuspręsta kitaip", – kalbėjo A.Lučinskas.
Ūkininkas, organizavęs varžybas savo žemėse, patvirtino, kad ten yra deklaruotos pievos, už kurias jis gauna išmokas.
Niekas negali sukurti alternatyvų iškrypusioms smegenims.
"Po visko tas pievas planavome suarti, kitais metais ten pasėsime žirnių ar pupų. Todėl varžybos ir buvo rengiamos vėlyvesniu laikotarpiu. Dabar man sako, kad pakeisčiau paskirtį, jei noriu ten įrengti važinėjimo trasą. Kaip galiu pakeisti paskirtį, jei vienais metais čia – pieva, o kitais metais bus pasėliai? Juk iš varžybų gautos pajamos neatsiperka. Rengiu jas altruistiniais tikslais, kad Lietuvoje būtų propaguojamas sportas, kad žmonės nesėdėtų vien prie televizoriaus su alaus bokalu", – teigė A.Lučinskas.
"Žala gamtai padaryta"
Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis laikosi kitos nuomonės ir mano, kad kaltieji turėtų atsakyti už gamtai padarytą žalą.
Jis tvirtino, kad labai didelė tikimybė, jog tame motociklininkų ir keturratininkų išvažinėtame upelyje galėjo būti lašišų ikrų.
Erlandas Paplauskis / Vytauto Liaudanskio nuotr.
Esą kiekvienas Minijos ir Veiviržo intakas yra potenciali lašišų ir šlakių nerštavietė.
Neršti šiuo metu šios žuvys plaukia net į melioracijos griovius ir į pačius mažiausius upelius.
"Žala gamtai padaryta bet kuriuo atveju, nes tokiuose upeliuose, be žuvų ir ikrų, yra ir kita dugno fauna. Ten gali būti ir saugomų ovaliųjų geldučių, ir saugomų laumžirgių rūšių, tad gamtai labai didelė žala daroma, važinėjant po mažus upelius. Kokia alternatyva tiems važinėtojams? To klausti reikia prieš darant tokius veiksmus. Dabar tas klausimas neturi prasmės. Niekas negali sukurti alternatyvų iškrypusioms smegenims. Gargždų karjere yra įrengtos legalios trasos motociklams, tegul ten važinėja, o gamta tam neskirta", – pabrėžė E.Paplauskis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą
Kretingos valdžia nepritarė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planams rajone statyti žaliojo kuro gamyklą. ...
-
Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais1
Pernai pradėjęs kursuoti traukinys Vilnius–Ryga stojo Šiauliuose, o jau nuo balandžio sustos dar dviejuose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio gyventojams iš Klaipėdos tiesiogiai pasiekti Latvijos sostinę traukiniu dar nepavyks, bet, pas...
-
Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras3
Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...
-
Ant Dangės upės kranto – benamių „sanatorija“
Prie Dangės upės klaipėdiečiai aptiko nelegaliai suręstą namelį. Jie įtaria, kad buveinę sumeistravo benamiai. Artėjant sutemoms čia susirenka lėbautojų būrys, kuris neduoda ramybės kitapus upės gyvenantiems žmonėms. ...
-
A. Vaitkus: noras prijungti Vaikų ligoninę prie darinio, turinčio milžinišką nuostolį – nesuvokiamas9
Didelių finansinių problemų turinčioje naujojoje Klaipėdos universiteto ligoninėje situaciją būtų galima pataisyti prie jos prijungus pelningai dirbančią Vaikų ligoninę ir pardavus miesto centre esančius jos pastatus. Tokia idėja pasigirdo po Se...
-
Klaipėdoje įsigaliojo nauja tvarka: po išvykų teks teikti ataskaitas3
Įsigaliojus naujai Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų komandiruočių į užsienį tvarkai, visi grįžusieji po darbo kelionių Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisijai privalės pateikti ataskaitas ne tik ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Kaimynų džiaugsmui – fejerverkas ankstų rytą7
Savaitgalį dešimtys šeimų liko be miego. Nežinia ką šventę kaimynai savo kieme nusprendė į dangų driokstelėti fejerverkų salvę. Tačiau šitokia linksmybių kulminacija šeštadienį pusę šešių ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės8
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...