Pereiti į pagrindinį turinį

„Lietuviško“ uosto modelio nesėkmė Latvijoje

2024-08-11 12:00

Daug metų bent Lietuvoje teigta, kad valstybinis jūrų uostų valdymo modelis yra pats geriausias, bet latviai vos kelerius metus jį naudoję nusivylė.

Skirtumai: Rygos uosto skrydis į valstybės valdomą modelį, kaip Klaipėdoje, nepasiteisino. Skirtumai: Rygos uosto skrydis į valstybės valdomą modelį, kaip Klaipėdoje, nepasiteisino.

Nepasiteisinęs „lietuviškas“ valdymas

2019 m. pabaigoje Latvijoje nuskambėjo skandalas dėl pernelyg didelės vietos verslininko ir mero Aivaro Lembergo įtakos Ventspilio uoste.

JAV mokesčių departamentas jam ir keturioms jo bendrovėms buvo paskelbęs sankcijas. A. Lembergas, kaip meras, tuo pat metu buvo ir Ventspilio uosto tarybos pirmininkas. Gelbstint Latvijos uostų sistemą šios šalies parlamentas skubos tvarka tuomet priėmė sprendimą uostus suvalstybinti.

Ne tik Ventspilio, bet ir Rygos uosto valdymą perėmė Latvijos transporto ministerija. Liepojos uostas kurį laiką buvo paliktas kaip savarankiškas per laisvosios zonos ekonomikos modelį valdomas uostas.

Latvijoje iš esmės buvo pritaikytas tas modelis, kuris tuo metu veikė Lietuvoje, kai Klaipėdos uostą šimtu procentų valdė Susisiekimo ministerija.

Buvo teigiama, kad Lietuvoje valstybinis uosto valdymo modelis yra efektyvus, nes valdžia galinti greitai priimti uostui naudingus ir šalies mastu reikšmingus sprendimus.

Dalis žmonių Lietuvoje iki šiol mano, kad jei ne valstybinis uosto valdymo modelis, suskystintųjų gamtinių dujų terminalas vargu ar būtų buvęs pastatytas. Nors yra ir kitokia pozicija, kad privatininkas ar koncesininkas panašų terminalą būtų pastatęs ir pigiau, ir jo veikla būtų efektyvesnė.

Tendencijos: per pastaruosius metus Latvijos uostuose, panašiai kaip ir Klaipėdoje, buvo fiksuojamas krantinių tuštėjimo metas. / V. Matučio nuotr.

Kritika konservatorių ministrui

Valstybinis uostų valdymo modelis lyg ir tikęs Lietuvoje, kuri turi tik vieną uostą, visiškai nepasiteisino Latvijoje.

Šios šalies Transporto ministerija jau yra pateikusį projektą, kuris numato, kad Latvijos jūrų uostų suvalstybinimo reforma būtų atšaukta.

2019 m. Latvijos transporto ministro Talio Linkaičio pradėta reforma vadinama klaida. Ji ne tik sukiršinusi Latvijos valdžią ir savivaldas, bet ir davusi ypač neigiamą Latvijos uostų veiklos rezultatą.

Verta paminėti tai, kad tuo metu, kai pradėta uostų reforma, Latviją valdė konservatoriai. Su Lietuvos konservatoriais jie neturi nieko bendro, bet tas konservatoriškas Latvijos periodas transporto srityje laikomas itin prastu. Pažymimas ne tik nepavykęs uostų suvalstybinimas, bet ir priimtas Latvijoje daug kritikos dėl brangumo sulaukęs „Rail Baltica“ projektas.

Laikomasi nuostatos, kad tuometinis transporto ministras T. Linkaitis neturėjęs laiko amžiaus projektu vadinamai „Rail Baltica“, nes visą energiją skyręs kovai su jūrų uostais.

Sutapimas ar ne, bet suvalstybinti Rygos, o ypač Ventspilio, uostai nuo 2020 iki 2024 m. smarkiai ritosi žemyn pagal krovą.

Krovinius išlaikė, o kai kuriais metais net ir didino tik laisvu išlikęs Liepojos uostas. Į Liepojos uostą atkeliavo ir naujų investicijų. Įskaitant tai, kad ten investuoja ir Lietuvos kapitalas, Liepojos uoste statantis žuvų apdorojimo gamyklą.

Savivaldas grąžins į uostus

„Lietuviškas“ jūrų uostų valdymo modelis Latvijoje labiausiai papiktino Rygos ir Ventspilio savivaldas. Iki reformos uostus valdė tarybos, kurios lygia dalimi būdavo formuojamos iš šalies valdžios ir vietos savivaldų atstovų.

Pagal šiuo metu parengtą projektą Latvijos uostai iš dalies grįš prie buvusio valstybės ir savivaldos uostų valdymo modelio.

Po T. Linkaičio reformos į uostų valdymo organus susėdo vien Transporto ministerijų atstovai. Dabar pripažįstama, kad uostuose neliko noro siekti kokių nors geresnių rezultatų. Iš jūrų uostų valdymo ir gautų pinigų skirstymo eliminuotos savivaldos darė viską, kad įrodytų, jog Latvijoje pasirinktas grynai valstybinis uostų valdymo modelis yra žalingas.

Uostų reformos autoriai sunaikino vietinės valdžios interesą vystyti uostą, ypač Rygoje, kur daug žmonių tiesiogiai ir netiesiogiai susiję su uosto veikla.

Pagal šiuo metu parengtą projektą Latvijos uostai iš dalies grįš prie buvusio valstybės ir savivaldos uostų valdymo modelio. Vieną trečdalį uostų turto ir valdymo planuojama sugrąžinti vietos savivaldoms. Latvijos uostai bus valdomi per uosto administraciją, valdytoją. Jų veiksmus kontroliuos ir veiklos planus tvirtins uosto taryba, į kurią bus įtraukti ir vietos savivaldų atstovai. Tuo pat metu bus panaikintos daugiausia iš Transporto ministerijos atstovų sudarytos uostų valdybos.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų