Lietuvoje – nauji valstybiniai vandens keliai

Naujos atkarpos pamaryje

Susisiekimo ministerija pateikė Vyriausybei tvirtinti naują valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašą.

Iki šiol valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių sąraše buvo 832 kilometrai kelių. Naujas sąrašas pasipildė 45,1 kilometro naujų kelių. Į jį bus įtrauktos naujos vandens kelių atkarpos Šilutės ir Klaipėdos rajonuose.

Valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašas bus papildytas 19,7 km ilgio vidaus vandens keliu Dreverna–Ventė, 10,7 km atkarpa Skirvytės upėje, 9,7 km atkarpa Kuršių mariose iki Skirvytės žiočių ir 5 km atkarpa Šyšos upėje iki Šilutės uosto. Naujas atkarpas į valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašą nuspręsta taisyti, todėl, kad yra tikimybė, jog šiuos kelius eksploatuojanti Vidaus vandens kelių direkcija geriau pasirūpins jų būkle. Dėl pinigų ir patirties stokos savivaldybės šiems keliams iki šiol neskyrė dėmesio.

Numatytas ir naujas pokytis. Pagrindiniame tarptautinės reikšmės vidaus vandens kelyje    E41 nuo Kauno iki Klaipėdos, įskaitant ir kelio atkarpą Kuršių mariose, palaikomasis gylis bus suvienodintas iki 150 centimetrų.

Gerėtų sąlygos ties Dreverna

Įtraukus naujus vandens ruožus į Valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašą, Kuršių mariose liks vienintelis 7,3 km ilgio vietinės reikšmės vidaus vandens kelias iš Drevernos į Juodkrantę. Šiek tiek kelia nuostabą tai, kad tas kelias bent kol kas neįtrauktas į valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašą. Juo labiau kad tame sąraše atsidūrė vandens kelias iš Drevernos į Ventę.

Vandens kelias iš Drevernos į Juodkrantę tapo itin svarbus, kai Drevernoje įrengtame uoste sparčiai padaugėjo laivų. Taip pat atsirado keleivinis maršrutas iš Drevernos į Juodkrantę. Naujas kelias ne mažiau svarbus ir Svencelės namų prie Kuršių marių naujakuriams.

Vandens kelią tarp Drevernos ir Juodkrantės palikus Klaipėdos rajono savivaldybei, jis vargu ar bus gilinamas ir tvarkomas.

Gali būti, kad, valstybės lėšomis tvarkant vandens kelią iš Drevernos į Ventę, pagerėtų ir dalis maršruto iš Drevernos į Juodkrantę.

Didžiausia kliūtis laivybai yra ne Kuršių mariose, o įplaukimo dalyje iš Kuršių marių į Drevernos kanalą.

Dangė lieka Klaipėdai

Vietinės reikšmės vidaus vandens kelių sąraše liks ir Klaipėdoje esanti Dangės upė. Čia laivybai lengviausiai galima pritaikyti 4,3 km ilgio atkarpą nuo žiočių iki Liepų gatvės tilto.

Sunkiau pritaikoma 8,5 km ilgio upės dalis nuo Liepų gatvės tilto iki Klaipėdos miesto teritorijos ribos prie Palangos kelio tilto. Apskritai Dangės upė Lietuvos laivybai nesvarbi, nes ja nėra kur plaukti. Kai kas intensyvesnės laivybos Dangėje netgi nepageidautų. Pačios Klaipėdos valdžios reikalas, kaip šią upę naudingiau pritaikyti vietinio turizmo reikmėms.

Vietinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašas iš esmės sumažės. Lietuvoje liks vos 27 km vidaus vandens kelių.

Be jau minėtos Juodkrantės – Drevernos atkarpos ir Dangės upės Klaipėdoje, į šį sąrašą įtraukta ir 4,6 km atkarpa Galvės ežere nuo Trakų pusiasalio iki Užutrakio ir 2,3 km ilgio atkarpa Nevėžio upėje.

Labai trumpas ir Lietuvos perspektyvinių vidaus vandens kelių sąrašas. Jame numatyti 7 km Jūros upe ir kilometrais netgi neapibrėžtos atkarpos Zarasų, Zarasaičio ežeruose ir Elektrėnų tvenkinyje.