Rugsėjo 16 d. Lietuvos jūrų muziejuje rengiami net du renginiai, kurie praskleis dalies šių istorijų paslapties šydą. Penktadienis prasidės tarptautine moksline konferencija „Baltijos jūros gelmių istorijos“.

Pasak Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojo, vyr. fondų saugojo istoriko Romualdo Adomavičiaus, jūros dugne esantį paveldą tyrinėti ir saugoti yra itin sunku.

„Nors Lietuvos teritoriniuose vandenyse yra užfiksuota daugiau nei 120 nuskendusių laivų ir vis atrandama naujų, į Lietuvos kultūros vertybių registrą šiuo metu yra įtraukta tik 17. Likę laivai nėra pakankamai tyrinėti ir aprašyti. Konferencijoje apžvelgsime naujausius atradimus Baltijos jūroje povandeninės archeologijos srityje, kartu akcentuojant iššūkius, kylančius saugant povandeninį paveldą ir gerinant jūros ekologinę būseną.“

Konferencijoje patirtimi dalinsis Lietuvos ir kitų šalių narai profesionalai, paveldo ekspertai ir už povandeninio paveldo apsaugą atsakingų institucijų atstovai. Diskusijoje bus siekiama rasti sprendimus, kaip tinkamai įvertinti ir visuomenę supažindinti su po vandeniu slypinčiu paveldu bei kaip jį saugoti nepažeidžiant ekosistemų.

Po konferencijos, 16 val., muziejaus parodų salėje bus atidaryta paroda tuo pačiu pavadinimu – „Baltijos jūros gelmių istorijos“.

Projekto „Baltijos gelmių istorijos“ idėja kilo, kai į Lietuvos jūrų muziejų atvyko povandeninio pasaulio tyrinėtojai iš Vokietijos, Švedijos, Suomijos ir Lietuvos, savanoriškai susibūrę į Baltijos jūros kultūrinio povandeninio paveldo išsaugojimo grupę „Baltic Sea Heritage Rescue Project“. Jie muziejui padovanojo Baltijos dugne rastą 1913 m. laivo varpą. Muziejininkus labai sudomino eksponatas ir kartu dirbant parengta ir paroda, ir konferencija.

Pasak parodos kuratoriaus, Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėjo dr. Edvino Ubio, dalis Lietuvai svarbių povandeninio paveldo objektų yra nublokšti prie Estijos ar Didžiosios Britanijos krantų. Tai – tarpukario Lietuvos jūrinio laivyno laivai. Itin pavojinga Baltija buvo pasaulinių karų – Pirmojo ir Antrojo – metu. Didžioji dalis Lietuvos teritoriniuose vandenyse nugrimzdusių laivų nuskendo būtent tuomet. Tai liudija ir parodoje pristatomi laivai „Elbing IX“ ir „Edith Bosselmann“. Jie priklausė Europos laivininkystės kompanijoms, vykdžiusioms reisus prie Lietuvos krantų.

Krovininis laivas „Elbing IX“ nuskendo Pirmojo pasaulinio karo metu – 1914 m. Lapkričio 17-osios naktį jis buvo pasiųstas gelbėti skęstančio didžiausio Vokietijos karo laivo „Friedrich Carl“. Ryte „Elbing IX“ pasiekė Mėmelio krantus ir užplaukęs ant minos nuskendo. Laimei, žuvo tik vienas įgulos narys. O nuskendęs laivas tapo žyme kitiems laivams apie minas.

Kitas krovininis laivas – „Edith Bosselman“ – nuskendo jau Antrojo pasaulinio karo metais. 1942 m. gruodžio 8-osios ryte jis išplaukė iš Dancigo (Gdansko) į Libau (Liepoją). Reiso metu laivas įplaukė į Sovietų Sąjungos įrengtą minų lauką. Žuvo visa penkiolikos asmenų įgula. Po kiek laiko jūra ties Klaipėda išmetė gelbėjimosi valtį ir mechaniko kūną.

Unikaliausi parodos eksponatai – iš Baltijos dugno iškelti ir laiko beveik nepaliesti abiejų šių laivų varpai, padiktavę ir pačią parodos idėją. Parodoje – ir šių laivų paveikslai, autentiškos nuotraukos iš povandeninės Baltijos, kiti povandeninio kultūros paveldo reliktai.

Vaizdo projekcijas parodai sukūrė jau ne pirmą kartą su muziejumi bendradarbiaujantis meno kūrėjas Rimas Sakalauskas. Vaizdo instaliacija siekia atkurti laivo „Elbing IX“ paskutinio reiso ir katastrofiškos baigties atmosferą.

Po vandeniu esančius laivus bus galima pamatyti ne tik nuotraukose. Projekto partneriai „Baltic Sea Heritage Rescue Project“ parodai pagamino šių laivų modelius. Modeliai pagaminti 3D spausdinimo technika iš organinių medžiagų, pabrėžiant tvaraus vartojimo svarbą. Tvarumo principais grindžiamas ir bendras parodos įrengimas – pritaikytos anksčiau gamintos ir kitose muziejaus parodose naudotos ekspozicinės priemonės.

Paroda akcentuos ir ekologines problemas. Nes „Baltic Sea Heritage Rescue Group“ grupė renka ir šalina ant nuskendusių laivų esančius žvejybinius tinklus, kuriuose kasdien žūsta jūrų gyvūnai. Įgyvendinant šias veiklas ir atsirado galimybė surinkti unikalią medžiagą apie Lietuvos jūriniuose vandenyse slypintį kultūros paveldą ir pristatyti bent dalį Baltijos dugnan nugrimzdusių istorijų. Narų entuziastų (jie patys finansuoja savo laisvalaikio veiklą) ir muziejininkų pastangomis šių laivų gyvenimas tęsiasi.

Projektas įgyvendintas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.