Susirūpino parlamentarai

Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo, publicisto, spaustuvininko bei vieno "Aušros" leidėjų M.Jankaus (1858–1946) atminimui Klaipėdoje dar 2013 m. ant Šaulių g. 5 namo sienos atsirado atminimo lenta.

Tačiau konservatoriai, Seimo nariai A.Ažubalis ir L.Kasčiūnas mano, kad to nepakanka. Ir savo rašte uostamiesčio merui Vytautui Grubliauskui pabrėžė, jog, "nepaisant M.Jankaus nuopelnų ir pasiaukojimo, jo atminimas iki šiol nėra deramai įvertintas".

Šiemet, minint M.Jankaus 160-ąsias gimimo metines, esą derėtų šio Mažosios Lietuvos patriarcho ir Tilžės akto signataro garbei Klaipėdos mieste pavadinti aikštę ar skverą.

Vis dėlto Klaipėdos Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos posėdyje nuspręsta, kad M.Jankaus atminimas įamžintas deramai, nes yra ne tik jam skirta memorialinė lenta, bet jo vardu pavadinta nedidelė gatvė Giruliuose.

Taip ir bus atsakyta raštą pateikusiems A.Ažubaliui ir L.Kasčiūnui.

Pagerbs Tilžės akto signatarą

Ta pati Žymių žmonių įamžinimo komisija svarstė, kur Klaipėdoje galėtų atsirasti atminimo lenta Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto nariui, Tilžės akto signatarui, visuomenininkui, kultūros veikėjui ir šaulių judėjimo aktyvistui Jurgiui Lėbartui.

Jis, beje, buvo šilutiškis ir šiame mieste jau pagerbtas. Tačiau ir Klaipėdoje jis aktyviai prisidėjo prie šaulių rinktinės kūrimo.

Istorikas Vasilijus Safronovas mano, kad priminti J.Lėbarto ir kitų žmonių, kūrusių Lietuvos šaulių sąjungos XX Klaipėdos rinktinę, nuopelnus būtų galima pritvirtinant atminimo lentą prie vieno iš pastatų, kur uostamiestyje veikė šios rinktinės štabas.

"1934 m. duomenimis, jis veikė adresu Liepų g. 4 (dab. Laikrodžių muziejaus pastatas, Liepų g. 12), vėliau rinktinė išsikėlė į naujai pastatytus Vytauto Didžiojo gimnazijos rūmus dabartinėje S.Daukanto gatvėje", – rašė V.Safronovas.

Dar bus nuspręsta, ant kurio iš šių minėtų pastatų galėtų atsirasti atminimo lenta J.Lėbartui.

Iki kito komisijos posėdžio Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikė Zita Genienė įpareigota pateikti šio veikėjo išsamią biografiją.

Prašo prisiminti karį savanorį

Į Klaipėdos vadovus jautriu laišku kreipėsi lygiai prieš 70 metų uostamiesčio sovietinio saugumo kalėjime nužudyto kario savanorio Vaclovo Šulco dukterėčia.

"Jis mirė Klaipėdos kalėjime 1948 m. birželio 30 d., vos 24 metų, nesulaukęs teismo. Užkastas be karsto buvusiose Klaipėdos kapinėse, kur yra Skulptūrų parkas. Prašau kokiu nors būdu padėti pagerbti mano dėdės atminimą. Viena, ką sugebėjau atlikti pati: įdėjau į nosinaitę žemės saują iš tos vietos, kur mano dėdė užkastas ir atvežiau į Jurbarko kapines, kur ilsisi Šulcų šeima", – laiške Klaipėdos merui rašė V.Šulco dukterėčia Remigija Zinkevičienė.

Komisija nusprendė, kad V.Šulco atminimas bus įamžintas atnaujinus Skulptūrų parką. Ten atsiras lenta, kur bus įrašytos visų čia palaidotų žmonių pavardės, tarp jų – ir sovietų nukankinto Lietuvos kario savanorio V.Šulco pavardė.

Suabejojo dėl laivyno kūrėjo

Žymių žmonių įamžinimo komisija atidėjo svarstymą dėl ilgamečio Lietuvos jūrų laivininkystės viršininko Alfonso Ramanausko (1929–1998) atminimo lentos atsiradimo.

A.Ramanauskas 1959 m. VU įgijo juristo specialybę ir tais pačiais metais buvo paskirtas Klaipėdos uosto viršininku. Dar po 10 metų tapo tik ką įsikūrusios Lietuvos jūrų laivininkystės viršininku.

Atminimo lentą A.Ramanauskui norima pakabinti ant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pastato, J.Janonio gatvėje 24.

Lentos sukūrimą finansuoja Lietuvos jūrininkų sąjunga, tačiau įamžinimo, regis, dar teks palaukti.

Esą tai buvo tarybinių laikų veikėjas ir norima patikrinti kai kuriuos jo biografijos duomenis.

Nuspręsta kreiptis į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, kad būtų surinkta informacija, ar A.Ramanauskas nedalyvavo sovietinių represinių struktūrų veikloje.