"Tai labai gera žinia. Vadinasi, šios žuvys jau įsitvirtina mūsų pakrantėje. Juk pirmieji eršketai į aplinką buvo paleisti 2008–2009 metais", – džiaugėsi Jūrų muziejaus biologas Remigijus Dailidė.

Į gėlus vandenis šios žuvys traukia neršti. Tai, kad eršketą sugavo mariose, nėra nieko keisto.

Tačiau gamtininką nustebino eršketo, kurį pavyko sugauti žvejams, dydis.

"Žvejai verslininkai ties Nida buvo pastatę tinklus. Jie pasakojo, kad žuvis galėjo būti apie šešių kilogramų. Klausiau, kokio dydžio. Bet tai, kaip žvejys parodo žuvies dydį, turbūt daugeliui keltų klausimų. O gal kai kam ir juoką", – šyptelėjo R.Dailidė.

Eršketų negalima gaudyti, tad verslinės žvejybos atstovai šias žuvis paleidžia.

Aštriašnipių eršketų populiacija Lietuvos pajūryje buvo visiškai išnykusi, dėl to buvo vykdomos šių žuvų populiacijos atkūrimo programos.

Literatūroje minimas žinomo gamtininko Tado Ivanausko aprašytas faktas, kurį gamtininkai vadina paskutinio eršketo Lietuvos vandenyse istorija.

1960 m. rugsėjo 26 d. jūroje, 13 km nuo Nidos, traluojant menkiniu tralu sugautas 210 cm ilgio 82 kg sveriantis eršketo patinas. Vėlesnių patikimų duomenų apie eršketus Lietuvoje nėra.

Yra pranešimas, kad 1962 m. ties Vilkija sugautas apie pūdą (16 kg) svėręs eršketas, bet tai galėjo būti sterlė (L.Piškinaitė-Kazlauskienė, 1998).

"Šiemet yra ir daugiau naujienų – mariose pasirodė perpelės. Mokslininkai apie šias žuvis mažai ką žino. Žinoma tik tiek, kad jos gyvena Baltijos jūroje, neršti plaukia į marias, Nemuno deltą. Tik įtarimų yra, kur jos gyvena, kaip maitinasi. Šią vasarą žvejai gaudė delno dydžio perpelių jauniklius. Populiacija atsikuria", – stebėjosi biologas.

Žvejai iš pradžių manė, kad sugavo strimeles, tačiau gamtininkai atpažino, kad tai vis dėlto yra perpelių jaunikliai.