Klaipėdiečiai kviečiami atiduoti savo balsą už dar vieną ypatingą moterį, merginą, pasižymėjusią ryžtu, tapusia pavyzdžiu kitiems. Ši moteris verta ne tik mūsų visų palaikymo, bet ir pagarbos bei padėkos už kasdienes pastangas, pasiaukojimą dėl kitų gerovės.

Likus porai mėnesių iki apdovanojimų dienos, skelbiame „Metų klaipėdietės 2025“ antrojo etapo dalyves. Iki vasario 10-osios balsuodami iš 20 pretendenčių išrinksite dešimt šio titulo verčiausių klaipėdiečių.

Balsuoti galite pildydami specialias dienraščio iškarpas, SMS žinutėmis, skambučiais trumpuoju telefono numeriu 1679 arba internetu.

Nuo sausio 29 d. iki vasario 10 d. balsuodami išrinksite dešimt šio titulo verčiausių klaipėdiečių.

Balsuoti galite pildydami specialias dienraščio iškarpas, internetu, SMS žinutėmis arba skambučiais trumpuoju telefono numeriu.

Vasario 12 d. bus paskelbtas dešimtukas ir tęsiamas balsavimas.

Vasario 26 d. paskelbsime finalisčių šešetuką.

Nuo vasario 26 d. iki kovo 16 d. balsuodami iš šešių finalininkių rinksite nugalėtoją.

Kovo 17-ąją susumuosime rezultatus.

Kovo 18 d. Metų klaipėdietę apdovanosime šventiniame renginyje.

„Metų klaipėdietė 2025“ kandidatės

1. Bunikytė Rūta. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre režisavo daugybę spektaklių ir programų. Kūrė spektaklius bei tarpdisciplininio meno projektus Vilniaus „Menų spaustuvėje“, Klaipėdos Pilies teatre ir savo pačios įkurtoje įstaigoje „Memelio teatras“. Dirbo režisiere tarptautiniuose projektuose, pasirodymų režisiere televizijos projekte, režisavo Lietuvos jūrų muziejaus renginius. Keturiskart buvo nominuota Klaipėdos teatralų apdovanojimams „Padėkos kaukė“.

Rūta Bunikytė. Asmeninio archyvo nuotr.

2. Geraščenko Laura. Šokio teatro „Judesio erdvė“ įkūrėja. Aktyvi, mylinti ir savo darbais Klaipėdą garsinanti moteris. Ji veda terapinius šokių užsiėmimus ne tik suaugusiesiems, bet ir nėščiosioms, taip pat integruotas šokių pamokas vaikams, taikant šokio judesio terapijos principus.

Laura Geraščenko. Asmeninio archyvo nuotr.

3. Jakštė Kristina. Klaipėdos kultūros centro „Žvejų rūmų“ direktorė. Jos dėka pietinė miesto pusė tampa gyvesnė, kadangi gyventojai visais metų laikais kviečiami į įvairius renginius ne tik Žvejų rūmuose, bet ir įvairiose miesto erdvėse. Šalia Žvejų rūmų jau kelerius metus rudenį puoselėjama nauja tradicija – Moliūgų šventė, Kalėdų, Velykų ir kitų švenčių metu teritorija papuošimais ir instaliacijomis traukia praeivių dėmesį. Praėjusiais metais pirmą kartą Klaipėdoje buvo organizuota Žuvies diena, taip pat Tarptautinis orkestrų festivalis, Žvejų rūmai – bene pirmieji šių naujų festivalių iniciatoriai.

Kristina Jakštė. Asmeninio archyvo nuotr.

4. Juknevičienė Aušra. Lėlių teatro vadovė. Per pastaruosius 10 metų ji inicijavo ir organizavo lėlių teatrų festivalį „Lėlių pavasaris“, taip pat lėlių teatrų festivalius „Karakumų asilėlis“, koordinavo gatvės teatrų festivalį „Šermukšnis“, koordinavo tarptautinį ES struktūrinių fondų remiamą projektą „Art Bridge“ (Klaipėdos lėlių teatras buvo šio projekto partneris). Klaipėdos lėlių teatre ji vykdo ne tik organizacinę, administracinę, bet ir edukacinę veiklą, veda edukacinius užsiėmimus 12–24 mėn. amžiaus vaikams. Nuo 2010 m. A. Juknevičienė išrinkta VO „Lietuvos nacionalinio UNIMA centro“ prezidente.

Aušra Juknevičienė. Asmeninio archyvo nuotr.

5. Klovaitė Simona. Tarptautinių projektų vadovė, produktyvumo mentorė, sąmoningo laiko planavimo platformos (produktyviai.lt) įkūrėja bei tikslų planuotės „Little book. Big changes“ autorė. Simona daugiau nei dešimtmetį kaupė patirtį laivų statybos ir remonto pramonėje, vadovaudama įspūdingiems kompleksiniams projektams, tai jai leido įgyti ne tik neįkainojamos patirties, bet ir įžvalgų apie efektyviausias projektų valdymo praktikas. Remdamasi savo žiniomis, praktine patirtimi ir patikrintais įrankiais Simona padeda asmenims ir organizacijoms optimizuoti projektus ir efektyviai siekti išsikeltų tikslų.

Simona Klovaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

6. Koroliovė Sigita. Lietuvių kalbos mokytoja ekspertė, „Litorinos“ mokyklos lietuvių kalbos mokytoja, surdopedagogė ekspertė ir Lietuvos surdopedagogų asociacijos narė, gavusi Karalienės Luizės medalį už nuopelnus švietimui (2018 m.) bei pripažinta Inovatyviausia 2020 m. kalbų mokytoja. Mokymo priemonių specialiųjų ugdymo(si) poreikių vaikams autorė ir bendraautorė, tinklaraščio korsigita.com autorė.

Sigita Koroliovė. Asmeninio archyvo nuotr.

7. Kulionytė Digna. Teatro ir kino aktorė. 2023-aisiais ji buvo apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ kategorijoje „Geriausia aktorė“ už Tyrinėtojos Dignos ir Yoko Ono vaidmenis spektaklyje „Lost Lost Lost“ bei už Mašos vaidmenį spektaklyje „Žuvėdra“. 2024 m. jai įteikta „Padėkos kaukė“ kategorijoje „Metų vaidmuo“ už Kiškio Lūpos vaidmenį spektaklyje „Storas sąsiuvinis“. Dignos vaidmenys – išskirtiniai ir sudėtingi dėl įvairių iššūkių – tiek psichologinių, tiek ir fizinių, reikalaujančių specialaus pasiruošimo.

Digna Kulionytė. Asmeninio archyvo nuotr.

8. Lesauskienė Svetlana. 2024-aisiais atidarė įstaigą „Gerumo banga“. Jau dešimt metų socialiniame tinkle „Facebook” veikia su šia įstaiga susijusi paramos grupė „Lainika“, kurią klaipėdietė administruoja. Grupėje atsiliepiama į Klaipėdoje ir regione gyvenančių vienišų mamų, senjorų, negalią turinčių žmonių ir kitų pagalbos prašymus. Ši moteris – tarsi petys, į kurį galima atsiremti, gauti patarimų ir reikiamą pagalbą. S. Lesauskienė skatina skleisti gerumą ir daryti darbus, atnešančius džiaugsmą tiems, kam to labiausiai reikia.

Svetlana Lesauskienė. Asmeninio archyvo nuotr.

9. Liutkutė Loreta. Bibliotekininkė, rašytoja, Žemaitijos rašytojų bendrijos narė, kultūrinių projektų iniciatorė ir vadovė, „Lietuvininkų tarmių žodyno“ (Vilnius, 2014) viena iš sudarytojų, poezijos knygos „Šimtas eilėraščių apie jūrą“ (Klaipėda, 2017) bendraautorė ir redakcinės kolegijos narė, eilėraščių knygos „Mėlyna būties upe“ (Klaipėda, 2019) autorė, poezijos rinktinės „Didžiojo žygio aidai“ (Klaipėda, 2023) bendraautorė. Projekto „Negalios įkvėpti: sociokultūrinio tinklo kūrimas“ vadovė.

Loreta Liutkutė. Asmeninio archyvo nuotr.

10. Nurmi Edita. Kasdien ji dirba suvirintoja, bet klaipėdiečiams ši moteris labiau pažįstama dėl neįprasto hobio – Drevernos amatų ir laisvalaikio centre vilki kuršių tautinį rūbą, puošiasi protėvių papuošalų kopijomis ir gamina pačios rekonstruotus patiekalus, kurie mena vikingų laikų baltų gamintus valgius. Taip moteris puoselėja šio krašto paveldą ir rengia be galo įdomias edukacijas norintiems pažinti prieš šimtus metų čia gyvenusių žmonių maisto įpročius. Kartu su Edita vikingų laikotarpio patiekalus gamina jos vyresnysis sūnus su drauge, o pastaraisiais metais – ir Editos šeimos globojama ukrainietė Ielyzaveta Iefremova.

Edita Nurmi. Asmeninio archyvo nuotr.

11. Pocytė Silva. Istorikė, humanitarinių mokslų daktarė, KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, docentė. Minint Klaipėdos krašto prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos šimtmetį, įvairiuose leidiniuose ir laidose išsamiai aiškino įvairius šio istorinio įvykio aspektus bei reikšmę. 2023 m. S. Pocytė apdovanota Tautinių mažumų departamento sidabro garbės ženklu „Už nuopelnus“, taip įvertinti mokslininkės Klaipėdos krašto istorijos moksliniai tyrimai, jų populiarinimas, Klaipėdos krašto vokiečių ir lietuvininkų santykių įžvalgos, tolerancijos sklaida.

Silva Pocytė. Asmeninio archyvo nuotr.

12. Razbadauskaitė-Venskė Indrė. Jau daugiau kaip 10 metų skatina jaunimą domėtis verslumu, rinkodara, atrasti savyje lyderius. Ji dalijasi savo patirtimi ir dėsto LCC, ISM ir VU verslo mokykloje, yra Lietuvos marketingo asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkė. Moteris daug laiko atiduoda mentoriaudama įvairiose programose su Inovacijų agentūra bei „Junior Achievement“ programomis. Keliaudama po tarptautines konferencijas, dėstydama užsienyje kaip kviestinė dėstytoja garsina Klaipėdos miesto vardą, įkvepia aplinkinius kūrybai, motyvuoja siekti savo tikslų.

Indrė Razbadauskaitė-Venskė. Asmeninio archyvo nuotr.

13. Rumbutytė Augustė. Paveldo specialistė, originalių idėjų nestokojanti verslininkė A. Rumbutytė uostamiestyje žinoma kaip pabėgimų bunkerio „Escape Bunker 1944“ įkūrėja. Apleistoje karinėje slėptuvėje ji sukūrė galvosūkių kambarį, kuriame istorijos pažinimas (su nemenka adrenalino doze) vyksta žaidimo forma. Kaune ir Vilniuje anksčiau gyvenusi moteris daug metų domėjosi kariniu nekilnojamuoju paveldu. Įgijusi teorinių žinių Vilniaus universiteto Paveldosaugos magistro studijose bei praktikos Kauno tvirtovės VII forte bei IX forto muziejuje, Augustė savo kūrybiškus sprendimus jau septynerius metus skiria Klaipėdai.

Augustė Rumbutytė. Asmeninio archyvo nuotr.

14. Savickienė Romena. Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė, ne vienerius metus kartu su savo komanda kūrybiškai pristatanti uostamiestį turistams ir visiems, kurie domisi mūsų miestu, daranti viską, kad jie vėl sugrįžtų į Klaipėdą. Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą ir į uostamiestį atvykus pirmiesiems karo pabėgėliams, R. Savickienė iš karto nuoširdžiai ir operatyviai ėmėsi organizuoti pagalbą ukrainiečiams, su kuriais jos ryšiai nenutrūksta iki dabar.

Romena Savickienė. Asmeninio archyvo nuotr.

15. Senkutė Viktorija. Lietuvos irkluotoja, dviratininkė, olimpietė. 2024-aisiais Paryžiaus olimpinėse žaidynėse iškovojo bronzos medalį vienviečių valčių varžybose. 28-erių lietuvė atvertė naują puslapį šalies irklavimo istorijoje – ji tapo pirmąja vienvietininke moterimi, apskritai patekusia į A finalą olimpinėse žaidynėse, o dabar triumfuoja ir iškovodama medalį.

Viktorija Senkutė. Asmeninio archyvo nuotr.

16. Starovoitova Ana. Lietuvos boksininkė ir bokso trenerė. Belgrade vykusiame Europos bokso čempionate iškovojo bronzos medalį. Klaipėdietės pavardė nuskambėjo visoje Europoje, kai per Senojo žemyno bokso čempionatą Serbijoje sportininkė atsisakė kautis su Rusijos boksininke ir liko trečia. Ana dirba bokso trenere Klaipėdos klube „Bokso Visata“, treniruoja 70 vaikų. Kartu su vyru vedė nemokamas bokso treniruotes ukrainiečių vaikams.

Ana Starovoitova. Asmeninio archyvo nuotr.

17. Šakytė-Statnickė Gita. Vadybos mokslų daktarė, Klaipėdos valstybinės kolegijos docentė, 2024 m. KVK išrinkta metų mokslininke. Lietuvos mokslininkų sąjungos, Lietuvos edukologijos tyrimų asociacijos, Europos edukacinių tyrimų asociacijos (EERA), RENET, LiMA narė. Mokslininkė gilinasi į skirtingų kartų mokytojų technologijomis grindžiamą įsitraukimą į darbą. Yra daugiau kaip 45 mokslinių straipsnių autorė ir bendraautorė, aktyviai dalyvauja tarptautiniuose projektuose ir su kolegomis įgyvendina mokslinius tyrimus, kurių rezultatai pritaikomi praktiškai. Gavo Lietuvos mokslo tarybos įvertinimą už akademinius pasiekimus bei jai buvo suteikta JAV Lietuvių fondo Adomo Kontauto vardo stipendija už aktyvumą ir akademinius pasiekimus.

Gita Šakytė-Statnickė. Asmeninio archyvo nuotr.

18. Stropienė Auksuolė. Ilgametė rankinio trenerė, kūno kultūros ir klasės mokytoja „Smeltės“ progimnazijoje. Ji daugelį metų savo darbais puoselėja sportą Klaipėdoje, ugdo talentingus sportininkus ir prisideda prie asmenybių formavimo. Jos rankinio treniruotėse užaugo daugybė talentingų žaidėjų. Ši moteris yra rūpestinga, nuoširdi, visada pasiruošusi padėti, yra pelniusi tiek sportininkų, tiek jų šeimų bei kolegų pagarbą.

Auksuolė Stropienė. Asmeninio archyvo nuotr.

19. Sučylaitė Jūratė. Bene pirmoji Lietuvoje pradėjusi taikyti poetinės terapijos metodą psichikos sutrikimų patiriantiems žmonėms. 2011 m. ji  apgynė daktaro disertaciją „Ugdomoji poetikos terapija kaip priemonė suaugusiųjų, sergančių šizofrenija ar depresija, įgalinimui“. J. Sučylaitė yra aštuoniolikos knygų autorė, paskutinis jos parašytas istorinis romanas „Imanuelio kelias“ pasakoja apie filosofo vaikystę, mokymosi metus, šeimos įtaką moralinių pažiūrų formavimuisi. Šis romanas supažindina su Prūsų Lietuvos (Mažosios Lietuvos) kultūrine dvasia, gyvenimu ir kūryba Karaliaučiuje, kultūriniais ryšiais su Klaipėdos miestu.

Jūratė Sučylaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

20. Vainorė Vilma. Klaipėdietė rinkodaros specialistė, dviejų dukterų mama sukūrė virtualų turizmo informacijos centrą „Keliaujančios mamos“ ir subūrė gausią keliones mėgstančių mamų bendruomenę. Socialinių tinklų paskyrose ji jungia jau per 100 tūkst. Lietuvos šeimų. Buvo sukurtas ir itin aktyviai lankomas bei skaitomas tinklalapis keliaujanciosmamos.lt, kur galima rasti šeimų patirčių iš įvairiausių kelionių, čia pradedančios ir aktyviai keliaujančios šeimos gali rasti visą naudingą informaciją vienoje vietoje, dalytis savo patirtimi, patarimais ir kelionių idėjomis.

Vilma Vainorė. Asmeninio archyvo nuotr.

Balsuoti galite:

DIENRAŠTIS: išsikirptą ir užpildytą specialų kuponą siųsti adresu: Metų klaipėdietė, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, LT-92118 Klaipėda arba įmesti į specialią balsavimo dėžę redakcijos skyriuje. 1 kuponas = 10 balsų.

SMS: trumpąją žinutę (Lietuvoje) siųsti numeriu 1679 su tekstu „MKL XX“. XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio portale. SMS kaina – 1 Eur. 1 SMS = 10 balsų.

PORTALAS: internetiniame portale https://metu-klaipediete.diena.lt/. Portale už vieną kandidatę galima balsuoti vieną kartą per parą iš vieno IP adreso. Vienas balsavimas internetu prilygsta vienam balsui.

Dienraštis „Klaipėda“ dėkoja projekto garbės mecenatui „Mūsų laikas“, pagrindiniams rėmėjams BEGA, „Švyturys“, rėmėjams „Parsekas“, VšĮ „Testas“, „Litana“, partneriams „Ribas Jewellery“, „Stemma Group“ – „Mėmelio miestas“, „Vaidenta“, „Nefrida“, „Fegda“.