Klaipėdoje žuvininkystės srityje bręsta dar vienas skandalas, kuris gali virsti teismų lavina, nes įšaldyti net devyni projektai.

Auditorių priekaištai

Baigiant vykdyti žuvininkystės projektus Žemės ūkio ministerijos auditoriai Klaipėdoje užblokavo penkis žuvininkystės bendruomenės plėtros projektus Apie tai Klaipėdos miesto tarybos jūrinių ir vidaus vandenų komisijos posėdyje pranešė Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros fondo paramos audito skyriaus vedėja Jolanta Čironienė.

Ji komentavo, kad auditas nuo 2014 metų atliko visų 10 Lietuvos žuvininkysčių vietos veiklos grupių tikrinimus.

Turėta pastabų, kad yra patvirtinti projektai, kurie prieštarauja ES teisės aktams. Paramą gavusios uždarosios akcinės bendrovės ne žvejų organizacijos, kurio to negalėjusios gauti. Per viešojo pirkimo konkursus buvę samdyti projektų vertintojai, kur iš trijų tiekėjų du buvę tas pats asmuo.

Auditoriai daugiausiai turėjo priekaištų, kad neracionaliai naudotos ES lėšos – per brangiai nuomotos patalpos, leistos knygos, kurtos interneto svetainės, pirkti automobiliai, samdyti ekspertai, keliauta į užsienius.

„Žuvininkystės regionų veiklos tikslas turėjo būti iš ES paramos gauti naudą visam regionui, o ne atskiriems ūkio subjektams. Dabar žvejai gyvena vargingai ir paramos negauna, o lėšos keliauja į tarpusavyje susijusių asmenų kišenes“, - aiškino J.Čironienė.

Chaosas valstybėje

Bene keisčiausias auditorių mestas kaltinimas buvo dėl vienos studijos. Atliekant studiją buvo surengtos ekspedicijos aplink visas Baltijos jūros šalis. Analizuoti tų šalių kultūriniai, ekonominiai ir socialiniai žuvininkystės srities aspektai, teiktos rekomendacijos ir informacija, kaip suaktyvinti Baltijos jūros šalių žuvininkystės bendruomenių bendradarbiavimą. Iš tų ekspedicijų ir papildomos medžiagos parengta studija.

Auditorių nuomone, tokia studija negalėjo būti rengiama, nes Europos reglamentai numatantys, kad studijos gali būti rengiamos su trečiosiomis šalimis. Rengiant studiją buvo lankytasi Rusijos Kaliningrado srityje, kuri yra trečioji šalis. Tačiau auditoriai konstatuoja, kad trečiosios šalies yra per mažai ir jie rekomendavo studijos rengimo išlaidas pripažinti netinkamomis, o jau išleistus pinigus sugrąžinti.

„Valstybėje yra chaosas, jei įpusėjus projektų vykdymui, kai jau sumokėti pinigai, įsijungia auditoriai ir konstatuoja, kad išlaidos yra netinkamos, darbus reikia stabdyti ir pinigus susigrąžinti. Kodėl Nacionalinė mokėjimo agentūra pasirašė sutartis, kurios po pusantrų metų pasidarė netinkama? Prie Baltijos jūros yra likusi vienintelė trečioji šalis – Rusija. Tai kur Studijos rengėjams reikėjo analizuoti žuvininkystę – ar prie Viduržemio jūros, kur yra Libija, Egiptas ir kitos trečiosios šalys“, - klausė Seimo narys Eugenijus Gentvilas.

Aiškėja keistas dalykas – Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovai dalyvavo Projektų atrankos komitetų posėdžiuose su veto teise. Tačiau projektai, kurie dabar auditorių padaryti probleminiais tuomet nebuvo vetuoti.

Sprendimas vilkinamas

Audito tyrimas buvo atliekamas 2014 metų pabaigoje, išvados jau buvo žinomos 2015 metų sausio mėnesį. Tačiau Klaipėdos žuvininkystės bendruomenei tyrimo išvados pateiktos tik  kovo pabaigoje.

Nors audito išvados yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau jos į sudėtingą situaciją pastatė Nacionalinio mokėjimo agentūrą. Ji turi priimti sankcijas dėl neva fiksuotų pažeidimų. Bet kokią gali priimti sankciją, pavyzdžiui dėl minėtos studijos. Faktas yra toks, kad trečioji šalis – Rusija studijoje figūruoja. Bet auditoriai tikina, kad jos yra per mažai, nors nėra nei ES institucijų, nei Žemės ūkio ministerijos išaiškinimo, kaip turi būti taikomi ES žuvininkystės fondo lėšų skirstymo reglamentai, koks procentas trečiosios šalies turi būti rengiant žuvininkystės studijas.

Paklausus apie tai, kokiu dokumentu remiantis priimta nuostata, kad trečiosios šalies yra per mažai, auditorė į klausimą atsakė klausimu – „o ką jūs nepasitikite auditoriais?“.

„Nacionalinė mokėjimo agentūra sustabdė veiklą dėl devynių projektų. Ji jau keturis mėnesius aiškinasi ir nepriima sprendimų. Buvo pažadėta, kad sprendimai bus balandžio mėnesį. Dabar jau birželis ir jų nėra“, - aiškino laikinai einantis Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupės pirmininko pareigas Viktoras Šuksteris.

Analogija su mirtimi

Jis pakeitė kovo pabaigoje mirusį buvusį šios grupės vadovą Petrą Cirtautą. Žuvininkystės bendruomenėje kalbama, kad jo mirtis galėjo būti iš dalies susieta ir su nesibaigiančiais tikrinimais Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupėje. Pati grupė kaltinama per brangiai nuomojusi patalpas, netinkamai pasirinkusi projektų vertinimo ekspertus.

Paskutinį kartą viešai P.Cirtautas kalbėjo Klaipėdos miesto jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijoje pernai lapkritį. Tuomet jis guodėsi iš Vilniaus nuolat kurstoma įtampa, nepasitikėjimu, nesupratimu.

„Juokauju, kad nebevadinkime Lietuvos jūrine valstybe, vadinkime ją karpininkų ar akvakultūrininkų valstybe. Skiriama ES paramą nueina tvenkiniams ir akvakultūrai. Vilnius Klaipėdos nebelaiko jūriniu regionu. Žemės ūkio ministerija daro ką nori, į klaipėdiečių nuomonę neatsižvelgiama. Žemesnės grandies valdininkai tik pasijuokia, jei ką nors racionalaus bandai pristatyti Vilniuje“, - prieš mirtį kalbėjo P.Cirtautas.

Jis mirė šiemet kovo pabaigoje, kai jau buvo „užkurtas“ chaosas dėl žuvininkystės projektų.

Tai ką kalbėjo P.Cirtautas iš dalies patvirtino ir ES institucijose dirbęs žuvininkystės ekspertas Remigijus Sakas. Klaipėdoje prieš kelias savaites vykusiame Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje jis pateikė duomenis, kad 2007-2013 metais jūrinio sektoriaus parama nuo visos žuvininkystės paramos sudarė 14 proc., vidaus vandenų ir akvakultūros – 34 proc. Panašūs skaičiai planuojami ir 2014-2020 metais – atitinkamai 16 ir 34 proc.

Nepasitikėjimo šešėlis

Auditoriai pasiūlė Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupės veiklą vertinti nepatenkinamai. Laikinai einantis pirmininko pareigas V.Šuksteris su tuo nesutiko.

Manoma, kad dalies projektų žlugdymas sukeltas dirbtinai. V.Šuksteris pateikė duomenis, kad 2013-2015 metais vykdant žuvininkystės vietos projektus buvo planuojama sukurti 27 darbo vietas, realiai sukurta 41. Vietoje planuotų įdarbinti dviejų jaunų žmonių įdarbinti – 9.

Jei nebūtų dirbtinai sukurtų probleminių projektų, pinigų įsisavinimas būtų beveik idealus. Iš gautos 7 mln. litų paramos neįsisavinti liktų apie aštuoni tūkstančiai eurų. Tačiau probleminių projektų sumos siekia apie 566 tūkst. eurų.

Ką su jais daryti Nacionalinė mokėjimo agentūra turi apsispręsti kaip galima greičiau, nes iki šių metų rugpjūčio 1 dienos baigiasi 2007-2014 metų pinigų naudojimo laikotarpis. Tačiau už pačius projektus privaloma atsiskaityti iki šių metų liepos 1 dienos.  

Probleminių projektų yra ne tik Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupėje. Jų yra ir kituose regionuose. Lietuvoje iš viso sukurta 10 žuvininkystės vietos veiklos grupių. 2013-2015 metų projektai buvo pirmieji, kuriuos vykdė šios grupės. Stokojant patirties klaidų neišvengta. Tačiau Žemės ūkio ministerijos auditoriai negailestingai ėmėsi projektų taršymo vaidmens kibdami prie formalumų.

ES nuostatos yra tokios, kad ne valstybės institucijos, o vietos veiklos grupės suburtos iš iniciatyvių žmonių turi spręsti, kokie projektai yra reikalingiausi regionuose. Tačiau viską valdyti iš viršaus įpratusiems Vilniaus valdininkams tas procesas nepatinka. Todėl tai kas vyksta gali būti ir interesų kovos tarp Vilniaus ir regionų šešėlis.

„Negalima visų akmenų ridenti vien ant žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių. Kaip ir negalima teigti, kad parama turi būti skiriama vien tik žvejams. Parama yra skirta aktyvinti žuvininkystės bendruomenę, kuri apima platesnę sąvoką nei žvejai. Tai reiškia, kad jame turi būti vietos ir žuvininkystės kultūrai, ir socialiniams aspektams“, - dėstė žuvininkystės regionų tinklo vadovas Valdemaras Kesminas.