- Prieš kurį laiką nuskambėjo Jūsų komentaras, kad KLASCO naudojosi nepagrįstomis „Lietuvos geležinkelių“ nuolaidomis. Tačiau pati KLASCO pateikė komentarą, kad tai susiję tik vagonų prastova štormo atveju, kai dėl stipraus vėjo sustabdoma krova. Ir dėl to KLASCO per 2016 metus pagal šį punktą yra gavusi vos 100 eurų nuolaidą. Kaip pakomentuotumėte tai, kodėl dėl 100 eurų keliama tokia banga? O gal yra kokios kitos didesnės sumos?

- Svarbu atkreipti dėmesį, kad KLASCO naudojosi išskirtinėmis sąlygomis – tokiomis, kurių negavo kitos kompanijos. „Lietuvos geležinkeliai“ nevertino, kokią naudą gavo KLASCO dėl išskirtinių sąlygų, tačiau sąlyga dėl vagonų prastovos nebuvo vienintelė. KLASCO taip pat turėjo garantiją, kad tarifas nesikeis visus metus – tokios garantijos kitos kompanijos neturėjo. Taigi tokia KLASCO sutartis buvo mažiau rizikinga, todėl suteikė bendrovei konkurencinį pranašumą – pavyzdžiui, bendrovė galėjo tikėtis palankesnių bankų sąlygų, nei konkurentai.

- „Achemos grupė“ kaltina, kad dėl 2011 metais Jūsų, kaip „Klaipėdos naftos“ vadovo pasirašytos sutarties, kuri sudariusi nepalankias sąlygas vystyti verslą „Krovinių terminalui“, Jūs dabar kerštaujate, nes teismas nusprendė, kad Jūs kaip trečiasis asmuo į bylą įtrauktas pagrįstai ir teismo sprendimas ateityje turės įtakos Jūsų teisėms ir pareigoms atlyginant galimą žalą. Kaip tai pakomentuotumėte?

- „Achemos“ grupė labai keistomis aplinkybėmis mane įtraukė į bylą. Esu vienintelis iš visų tuo metu buvusių vadovų įtrauktas į minimą bylą. Tai laikau politizavimu ir asmeniniu spaudimu. „Achema“ turi didelių interesų susisiekimo sektoriuje ir galbūt toks yra preventyvus veiksmas norint sustabdyti kažkokias permainas.

- Prašau paaiškinti, kokiu tikslu 2011 metais Jūsų buvo pasirašyta sutartis krauti visus „Orlen Lietuva“ šviesiuosius naftos produktus per „Klaipėdos naftą“, nors prieš tai apie 70 proc. buvo kraunama per „Klaipėdos naftą“, o apie 30 proc. per „Krovinių terminalą“?

- Ilgalaikė sutartis dėl naftos produktų krovos per Klaipėdos naftos terminalą su tuometine „Mažeikių nafta“ buvo pasirašyta dar 1999 m. Keičiantis rinkos sąlygoms, didėjant konkurencijai dėl naftos produktų krovos su kitais Baltijos terminalais, įvykus „Mažeikių naftos“ gamyklos savininkų kaitai, 2011 m. sutartis buvo peržiūrėta, atnaujinti paslaugų tarifai bei kai kurios nuostatos. 1999 m. sutartyje numatytas sutarties vykdymo terminas ir bendras bendrovės įsipareigojimas krauti naftos produktus per bendrovės naftos terminalą nesikeitė.

- „Krovinių terminalo“ vadovas Albertas Gimbutas kaltina „Klaipėdos naftą“, kad ji 4 metus galimai sąmoningai trukdo jos investicijoms ir plėtrai. Neva vengiant konkurencijos, „Klaipėdos nafta“ per tesimus vilkino „Krovinių terminalo“ detalaus plano tvirtinimą, bet teismus pralaimėjo, vėliau ėmėsi statybos leidimo dėl automobilių užpylimo stoties statybos vilkinimo. Jūs buvote „Klaipėdos naftos“ vadovas, o vėliau Energetikos ministerijos, kuriai pavaldi „Klaipėdos nafta“, ministras ir tarsi būtumėte atsakingas už tą konfliktą. Kaip tai pakomentuotumėte?

- „Krovinių terminalo“, kuris pats buvo pastatytas galimai neišlaikant gaisrinės saugos reikalavimų, reikalingų saugos atstumo nuo „Klaipėdos naftos“ terminalo ir administracinio pastato, stebuklingai pavykdavo gauti visus leidimus Klaipėdos savivaldybėje. Minimų naujų pavojingų statinių įrengimo planai bei numatoma vykdyti veikla kėlė ir iki šiol kelia neatsakytų klausimų dėl gaisrinės saugos, nelaimės atveju keliamo pavojaus darbuotojų gyvybei, visuomenei. „Klaipėdos nafta“, kaip atsakinga bendrovė, negalėjo neprašyti, jog būtų atsakyti visi pagrįstą nerimą keliantys klausimai ir išsklaidytos abejonės, teko atverti teismų duris. Kilę teisiniai ginčai buvo nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka, „Klaipėdos naftai“ vykdant ir laikantis savo, kaip bylos šalies, numatytų teisių ir pareigų. Kiek žinau, byla dėl „Krovinių terminalo“ statybos leidimo dar nėra baigta ir laukia nagrinėjimo apeliaciniame teisme.

- Ar Jums vadovaujant „Klaipėdos naftai“, o vėliau Energetikos ministerijai buvo svarstomos kokios nors galimybės, kad „Klaipėdos nafta“ perpirktų „Krovinių terminalo“ akcijas, nes 3 krantinė yra buvusi Klaipėdos naftos bazės vieta, kuri, galbūt, strategiškai svarbi valstybei?

- Man žinomų konkrečių svarstymų ir pasiūlymų koncernui „Achemos grupė“ dėl „Krovinių terminalo“ įsigijimo nebuvo.

- Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje, Vyriausybėje buvo svarstyta galimybė padaryti požeminį technologinį kanalą tiesti ne tik naftos produktų vamzdynus, bet ir reikiamas komunikacijas vystant Klaipėdos uosto plėtrą šiaurinėje dalyje. Tai atvertų galimybes „Krovinių terminalui“ kartu su KLASCO įsisavinti apleistas teritorijas prie vadinamosios nulinės krantinės. Bet to neleidžia padaryti „Klaipėdos naftos“ prieštaravimas tokiam Klaipėdos naujų galimybių atsiradimui ir plėtrai. Kaip Jūs, kaip susisiekimo ministras, matytumėte šios problemos sprendimą ateityje?

- Taip, aš kaip ministras manau, kad visos uosto teritorijos turi būti išnaudojamos maksimaliai, ypač įvertinus esamą teritorijų trūkumą uoste. Turi būti rasti patys tinkamiausi techniniai sprendimai, kokiu būdu turėtų būti efektyviai išnaudojamos teritorijos, ir tie techniniai sprendimai neturi pažeisti nei vieno uosto naudotojo interesų.