Mitai apie daugiabučių priežiūrą: jokių paslapčių, viskas gyventojų rankose

Anot „Mano BŪSTO“ klientų atstovės Akvilės Juškevičienės, augantį savitarnos sistemos populiarumą lemia tai, kad gyventojai vis aktyviau rūpinasi būstu, nori turėti galimybę nuolat stebėti svarbiausius duomenis ir naujienas apie jų daugiabutį. O nacionalinė pastatų paslaugų asociacija PREMA pastebi, kad lengvą prieigą prie tokių duomenų kol kas užtikrina tik nedidelė dalis daugiabučių administratorių.

Anot A. Juškevičienės, bene labiausiai gyventojus dominantys klausimai yra susiję su išlaidomis: ar būsto administratorius tinkamai naudoja namo kaupiamąsias lėšas, ar pagrįstos gyventojus pasiekiančios sąskaitos už atliktus darbus. Kiekvienas klientas vidutiniškai per mėnesį prie paskyros prisijungia po 4 kartus, taigi gyventojai atidžiai stebi skelbiamus duomenis apie daugiabučio reikmėms naudojamas lėšas ir ne tik.

Nacionalinės pastatų paslaugų asociacijos PREMA vadovas Miroslavas Monkevičius pastebi, kad bendra padėtis, kiek atviri gyventojams administratorių valdomi duomenys apie pastatų priežiūros darbus, sąskaitas ir gyventojų lėšas, įvairi.

Miroslavas Monkevičius. Asociacijos PREMA nuotr.

„Dauguma mažų įmonių, administruojančių iki 50 tūkst. kv. m. daugiabučių ploto, vis dar teikia informaciją pasenusiais būdais: geriausiu atveju siunčia klientams ataskaitas elektroniniu paštu. Mažoms įmonėms įdiegti ir administruoti pažangias informacines sistemas paprasčiausiai yra per brangu. Vidutinio dydžio įmonės daugeliu atveju jau yra įdiegusios informacines savitarnos sistemas, beveik visi jų klientai gali prisijungti prie asmeninių paskyrų, pamatyti sąskaitas, sužinoti visą informaciją apie namo priežiūros darbus ir sukauptas lėšas. Didysis rinkos dalyvis „Mano BŪSTAS“ pažengęs dar toliau: klientai gali naudotis programėle, taigi visi duomenys apie lėšas ir būsto priežiūrą gali būti peržiūrėti bet kuriuo metu, taip pat klientai operatyviai gali gauti visą aktualią informaciją ir patys kreiptis į administratorių“, – sako M. Monkevičius.

„Mano BŪSTO“ klientų atstovė A. Juškevičienė pastebi, kad apie duomenis, atskleidžiančius gyventojų išlaidas būsto administravimo reikmėms, vis dar sklando įvairių mitų. „Mano BŪSTAS“ atrinko dažniausiai pasitaikančius.

1 mitas. Gyventojai nežino, kiek namas yra sukaupęs kaupiamųjų lėšų ir kaip jos naudojamos

Geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti. Šis posakis, anot „Mano BŪSTO“ klientų atstovės, taikliai atspindi vieną didžiausių gyventojų poreikių – bet kuriuo metu gauti tikslią informaciją apie būsto administravimo procesus ir gyventojų išlaidas. „Mūsų savitarna leidžia patogiai, bet kuriuo paros metu, visais išmaniaisiais įrenginiais stebėti, kiek namo gyventojai sukaupę lėšų, informaciją apie planuojamus ir jau atliktus darbus. Nepaisant to, kad visa informacija vieša, visuomenėje vis dar gajus mitas, esą namo administratorius gali slėpti duomenis apie gyventojų sukauptas lėšas. Tokius duomenis slėpti neteisėta: pagal galiojančias namo atstovo veiklos tvarkas, privaloma gyventojams pateikti ataskaitas apie sukauptas lėšas, atliktus darbus ir išlaidas pateikti kasmet, o mūsų klientai šiuos duomenis gali stebėti nuolat“, – sako A. Juškevičienė.

Akvilė Juškevičienė. „Mano BŪSTO“ nuotr.

Klientų atstovė atkreipia dėmesį, kad gyventojai duomenų viešumą vertina itin palankiai. „Bendrovės KANTAR atliktas tyrimas parodė, kad mūsų klientai palankiausiai vertina administratoriaus sudarytas sąlygas stebėti kaupiamųjų lėšų likutį. 67 proc. apklaustų įmonės klientų nurodė, jog „Mano BŪSTAS“ suteikia galimybę patiems lengvai ir paprastai pasitikrinti, kiek jų namas turi sukaupęs lėšų. 49 proc. kitų įmonių klientų nurodė, kad turi tokią galimybę, o 38 proc. apklaustų ne mūsų klientų, nesinaudojančių galimybe pasitikrinti ir stebėti kaupiamąsias lėšas, atsakė nežinantys, kur ir kaip skelbiami duomenys apie kaupiamųjų lėšų likučius“, – pasakoja A. Juškevičienė.

„Vis dėlto, jei gyventojams kyla kokių nors dvejonių, pirmiausiai patarčiau susisiekti su paskirtu klientų atstovu, mes visada pasiruošę išsklaidyti net menkiausias abejones“, – sako klientų atstovė.

2 mitas. Gali būti išrašytos sąskaitos už neatliktus darbus

Anot A. Juškevienės, tokia situacija neįmanoma. „Savitarnoje gyventojai mato, kokie darbai užregistruoti jų name, ir lengvai gali sekti bei lyginti sąskaitų informaciją bei darbų registracijas. Esant neatitikimams, gyventojai turi atkreipti klientų atstovo dėmesį – jo rolė yra užtikrinti, kad neatitikimų nebūtų, o jei pasitaiko klaidų – reikalauti, kad jos būtų ištaisytos“, – sako pašnekovė.

Pasak jos, kuo anksčiau gyventojai praneša apie nerimą keliančius procesus, tuo greičiau ir sklandžiau pavyksta reaguoti. „Šiuolaikinės technologijos leidžia klientams kreiptis bet kuriuo metu, būnant bet kurioje vietoje. Pavyzdžiui, eidamas į darbą gyventojas pastebi, kad laiptinėje nulaužtas turėklas, iš karto mobiliuoju telefonu per eBŪSTAS sistemą praneša apie įvykį, prideda nuotrauką ir rūpestis išsprendžiamas nedelsiant“, – pasakoja „Mano BŪSTO“ klientų atstovė.

3 mitas. Neaišku, kaip iš daugiabučio administratoriaus gauti norimas ataskaitas, nežinoma kur kreiptis

Klientų atstovės teigimu, savitarnos sistema tam ir sukurta, kad gyventojams nereikėtų gaišti laiko skambučiams, juo labiau – vizitams į administratoriaus biurą. „Technologiniai sprendimai gyventojams leidžia visą namo informaciją gauti nuolat, paprastai ir aiškiai. Nebereikia laukti popierinių ataskaitų, kam nors skambinti ar kur nors patiems vykti“, – pasakoja „Mano BŪSTO“ klientų atstovė A. Juškevičienė.

Pasak jos, neturintys savitarnos sistemos, visada gali papildomai kreiptis į daugiabučiui paskirtą kliento atstovą.

A. Juškevičienė taip pat atkreipia dėmesį, kad eBŪSTO savitarnos mobiliosios programėlės vartotojų pernai padaugėjo daugiau nei trečdaliu.