Moksleivių pamokų tvarkaraštyje gali atsirasti dar viena nauja disciplina – sveikos gyvensenos. Tam pritaria nemažai specialistų.

Vakar Klaipėdos visuomenės sveikatos centro surengta konferencija apie moksleivių sveikos gyvensenos ugdymą buvo paskutinioji.

Nuo praėjusių metų pradžios pasikeitus įstaigos statusui, Visuomenės sveikatos centras gali užsiimti tik labai konkrečia veikla. Renginiai joje nenumatyti.

Pasak Visuomenės sveikatos centro direktoriaus Rimanto Jono Pilipavičiaus, metus dirbta iš inercijos, nes daugiau nei dešimtmetis atiduotas moksleivių sveikai gyvensenai propaguoti.

Tačiau pastebima, kad kuo toliau, tuo sunkiau suderinti švietėjišką veiklą su tiesioginėmis pareigomis.

Direktorius priminė, kaip Amerikos lietuvės Pranutės Šlutienės iniciatyva susistemintos sveikos gyvensenos programos pasiekė uostamiesčio moksleivius, o vėliau – ir kitus miestus.

Nors pradžia nebuvo lengva, šiuo metu "Sveikos gyvensenos įgūdžių formavimo" programą naudoja 311 Lietuvos ugdymo įstaigų.

R.J.Pilipavičius teigė, kad pastaruoju metu iš skirtingų visuomenės sluoksnių pasigirsta nuomonių dėl dar vienos naujos disciplinos įtraukimo į mokymosi programą.

Už sveikos gyvensenos pamokas pasisako ir visuomenės sveikatos specialistai, ir akademinio sluoksnio atstovai.

Direktorius sutiko, kad kai mokinių mokymosi krūvis ir taip nemažas, naujos disciplinos atsiradimas nenudžiugintų. Tačiau atsisakyti idėjos neleidžia prastėjanti vaikų sveikata.

Tyrimai rodo, kad vos ne pusę moksleivių kamuoja psichosomatinio pobūdžio problemos: galvos skausmai, nervinė įtampa, irzlumas, stresas, prislėgtos bei depresinės nuotaikos.

Sparčiai daugėja nelaimingų atsitikimų. Kasmet dėl šios priežasties Lietuvoje žūva apie 500 vaikų. Konkrečius savižudybės planus rezga arba bando žudytis po porą mokinių kiekvienoje klasėje.