Mūšis – dėl Šv. Jono bažnyčios: kilo įtampa klaipėdiečių bendruomenėje

Dar nepradėjus Šv. Jono bažnyčios atstatymo, staiga kilo įtampa klaipėdiečių bendruomenėje. Klaipėdos miesto evangelikų liuteronų parapija bei Klaipėdos evangelikų liuteronų Šv.Jono atminimo bažnyčios atstatymo labdaros ir paramos fondas viešu pareiškimu atsiribojo "nuo tam tikrų visuomenės grupių manipuliacijų ir Šv.Jono bažnyčios atstatymo politizavimo".

Atsiribojo nuo politikavimo

Parapijos bei Paramos fondo pareiškime teigiama, kad bažnyčios atstatymas yra daugiau kaip dešimtmetį trukusio miesto mero, savivaldybės, Klaipėdos universiteto ir evangelikų liuteronų bendruomenės bendro darbo rezultatas.

Šv.Jono bažnyčios su bokštu atkūrimas Klaipėdoje Seimo šiemet sausio 14 d. nutarimu pripažintas svarbiu valstybei projektu, tam skirtas Klaipėdos savivaldybės ir valstybės finansavimas archeologinių tyrimų I etapui.

"Prasidėjus realiems projekto įgyvendinimo darbams, pradėjo reikštis ir tam tikros visuomenės grupės, kurios manipuliuoja šiuo projektu, politizuoja jį, skelbiasi socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje, kad tai jų nuopelnai, kad jie organizuoja Šv.Jono bažnyčios atstatymą, taip klaidindami visuomenę ir klaipėdiečių bendruomenę", – teigiama pareiškime, kurį pasirašė kunigas Reincholdas Moras ir bažnyčios atstatymo labdaros ir paramos fondo vadovė Lilija Petraitienė.

Tiek Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos bendruomenė, tiek ir Šv.Jono atminimo bažnyčios atkūrimo fondas pareiškė atsiribojantys nuo šių grupių manipuliacijų ir projekto politizavimo.

Siekia tik reklamos?

Trečiadienį, kai bendruomenė atėjo į talką nuardyti šventyklos ribas žyminčią gyvatvorę, kur netrukus turėtų prasidėti archeologiniai tyrimai, faktiškai ir prasidėjo realūs Šv.Jono bažnyčios atstatymo darbai.

Susirinko apie pusšimtis klaipėdiečių, kuriems jau pavyko pašalinti du trečdalius gyvatvorės.

Dieną prieš tai apie būsimą talką viešai paskelbė Klaipėdos miestiečių draugijos pirmininkas Benas Volodzka, Lietuvos piliečių sąjungos pirmininkas, žinomas visuomenininkas bei muziejininkas Dionyzas Varkalis, buvo pakviesta ir Šv.Jono evangelikų liuteronų bažnyčios atstatymo fondo direktorė L.Petraitienė.

Viltis: miestiečiai, susirinkę į talką buvusios Šv. Jono bažnyčios vietoje, tiki, kad kadaise miestą reprezentavusį statinį vis dėlto pavyks atstatyti. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Čia pasirodė ir vienos politinės partijos kandidatas į Seimą, kuris balotiruojasi vienmandatėje rinkimų apygardoje Klaipėdoje.

Tai sukėlė bažnyčios atstatymo iniciatyvinės grupės nepasitenkinimą, kad kai kas esą siekia politinės reklamos, prisidengdami miestiečiams svarbiu reikalu.

Kiekvienas turi argumentų

Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis, kuris yra Šv.Jono bažnyčios atstatymo iniciatyvinės grupės vadovas, pasijuto akivaizdžiai sutrikęs. Esą miestas bent dešimtmetį kantriai dėjo pastangas, kad šventykla būtų atstatyta, o dabar kai kas prisiima visus laurus.

Manyčiau, kad kai kurie šitie žmonės yra tik marionetės kažkieno rankose.

"Esame nelabai patenkinti, tuo, ką matome viešumoje. Kai populistai ėmė prisistatinėti kaip pagrindiniai bažnyčios atstatymo reikalų tvarkytojai, prisidengę bendruomenės vardu, nors tai yra iniciatyvinės grupės, vienijančios 15 žinomų ir kompetentingų klaipėdiečių, nuopelnas, mes gal net svarstysime galimybę visai nusišalinti nuo šio projekto. Juk taip negalima. Manyčiau, kad kai kurie šitie žmonės yra tik marionetės kažkieno rankose", – nuomonę dėstė A.Cesiulis.

Arvydas Cesiulis / Redakcijos archyvo nuotr.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vienas bažnyčios atstatymo talkos iniciatorių D.Varkalis kategoriškai pabrėžė, jog netarnauja jokiai partijai ar kokiai kitai grupei, jo siekis tik atstatyti Klaipėdos senamiestį tokį, koks buvo.

"Mes nieko neišduosime, nė su kuo nesusidėsime. Mūsų tikslas yra atgaivinti senamiestį, kad jis būtų labai gražus. Ilgai čia kalbos vyko dėl tos bažnyčios atstatymo, o mes su Benu (Volodzka – A.D.) sakome: imame ir padarome iki galo. Surinkome žymių klaipėdiečių parašus ir kreipėmės į Seimą, kad suteiktų valstybinį statusą Šv.Jono bažnyčiai. Ir tam buvo pritarta", – dėstė D.Varkalis.

A.Cesiulis tvirtino priešingai. Jis teigė, kad Šv. Jono bažnyčiai nacionalinį statusą pavyko pasiekti ne neseniai atsiradusios Klaipėdos miestiečių draugijos, o Bažnyčios atstatymo iniciatyvinės grupės dėka.

Vertina savivaldybės pastangas

Savo viešą pareiškimą, kurį pasirašė minėtas B.Volodzka, netrukus paskelbė ir Klaipėdos miestiečių draugija.

Pasirodo, jis "labai teigiamai vertina Klaipėdos miesto savivaldybės pastangas dėl Šv.Jono bažnyčios atkūrimo nuo dokumentacijos parengimo iki realaus dalinio finansavimo archeologiniams darbams".

B.Volodzkos pareiškime skelbiama, kad Draugijos valdybos nariai nuoširdžiai tikisi tolesnio glaudaus bendradarbiavimo tarp Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos, Šv.Jono bažnyčios iniciatyvinės grupės, bažnyčios atstatymo fondo bei Klaipėdos savivaldybės.

Teigiama, kad susikūrusiai miestiečių draugijai rūpi Klaipėdos istorinio palikimo puoselėjimas ir atkūrimas.

"Įvertinant grėsmes Šv.Jono bažnyčios atkūrimui, Klaipėdos miestiečių draugija stengsis išvengti konfliktinių situacijų ir nepolitizuoti darbotvarkės proceso. Manome, kad projektui sėkmingai vykdyti reikia sutelktumo ir visų pusių paramos. Valstybės reikšmės projekto statuso suteikimas duoda puikias galimybes ir jas iki galo įgyvendinti su visais potencialiais partneriais", – rašė B.Volodzka.

Draugija palankiai vertina ir Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, kuris atstovauja šio projekto interesams valstybės institucijose ir užsienyje, pastangas.

Ir norėtų dar aktyvesnio jo įsitraukimo į šį projektą.

Bet kuriuo atveju nuo visuomenininkų vakar viešai atsiribojo miesto evangelikų liuteronų parapija bei Šv.Jono atminimo bažnyčios atstatymo labdaros ir paramos fondas.

O kol kas buvusios bažnyčios vietoje ruošiama erdvė archeologiniams tyrimams, kurie turėtų prasidėti rugpjūčio pirmą savaitę.

Valstybinės svarbos objektas

Senoji Šv.Jono bažnyčia netoli Dangės buvo statyta dešimtmetį ir užbaigta 1706 m.

Tuomečio pastato bokštas siekė 39 m.

1854 m. Klaipėdą nusiaubus gaisrui, nukentėjo ir bažnyčia.

Prabėgus porai metų, miestiečių pastangomis ji buvo atstatyta, bažnyčios bokštas paaukštintas iki 75 m.

Bažnyčia tapo vienu gražiausių Klaipėdos pastatų, ji įamžinta ne vienoje istorinėje nuotraukoje.

Per Antrąjį pasaulinį karą stipriai apgriauta bažnyčia netrukus visai subyrėjo. Dabar jos buvusią vietą žymi gyvatvorė.

2012 m., švenčiant 760-ąsias uostamiesčio metines, buvusios Šv.Jono bažnyčios vietoje pašventintas kertinis akmuo.

Savivaldybės užsakymu 2015 m. parengta bažnyčios su bokštu atkūrimo galimybių studija.

Studijoje buvo nagrinėjamos keturios alternatyvos, tarp jų – ir autentiškos bažnyčios atstatymas.

Tais pačiais metais Klaipėdos miesto tarybos kolegija pasisakė būtent už tokios, kaip buvo, bažnyčios atkūrimą.

Kai šių metų pradžioje Seimas pripažino Šv.Jono bažnyčią nacionalinės svarbos objektu, buvo atvertas kelias šventovei atstatyti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vytautas

Vytautas portretas
Dar nepradėjo statyti, o jau garbe nebepasidalinate. Kas bus kaip prasidės statybos? O per atidarymą tikriausiai kils stambios muštynės.

to Asta Dykovienė

to Asta Dykovienė  portretas
Na jau kokia dar Klaipeda 1854 m?!Nereikia istorija kurpt pagal save.1854 m Memel.Per Antrąjį pasaulinį karą stipriai apgriauta bažnyčia netrukus visai subyrėjo!?-nereikia rasyt tokiu straipsniu po svenciu,pirma issipagiriot reiktu...Baznycia buvo nugriauta.

Taigi

Taigi portretas
Iki sovietų okupacijos apie 90% miesto gyventojų buvo evangelikai - tiek vokiečiai, tiek lietuvininkai.
VISI KOMENTARAI 36
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių