"Delfinai, ruoniai ir jūrų liūtai didesni gurmanai už žmones – bet kokių žuvų jie neėda", – tikina Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai.

Apetitu nesiskundžia

Lietuvos jūrų muziejuje gyvenantys gyvūnai maitinami nuo dviejų iki šešių kartų per dieną. Tai priklauso nuo jų rūšies, lyties, metų laiko, pasirodymų intensyvumo. Gyvūnai žino nustatytas maitinimo valandas. Atėjus laikui,  nekantriai stebi, kada ateis prižiūrėtojas su žuvimis.

Muziejuje gyvenantys šiaurės liūtai Markizė ir Piratas apetitu nesiskundžia. Šaltuoju metų laiku jie suėda daugiau nei vasarą. Mat žiemą augina riebalinį sluoksnį – priauga iki kelių šimtų kilogramų. Papildomas svoris dingsta vasarą, kada yra karšta ir vyksta daugiau pasirodymų.

Apie 300 kilogramų sverianti jūrų liūtė Markizė dabar per dieną suėda 16 kilogramų žuvies. Trenerė Giedrė Vaicekauskaitė pasakojo, jog kartais Markizė supyksta ir puola.
"Markizė, kaip ir moterys, pyksta dėl visko arba dėl nieko", – šypsojosi G.Vaicekauskaitė.
Apie toną sveriantis jūrų liūtas Piratas per dieną suėda 34 kilogramus žuvies. Su trenere jis elgiasi švelniai. Pamatęs ateinančią G.Vaicekauskaitę, jis pasisveikina riaumodamas. Pasirodymuose dalyvaujantis Piratas išmokytas paprašyti maisto, o už pietus trenerei atsidėkoja bučiniu.

Muziejuje gyvena vienuolika ruonių, iš kurių du jaunikliai dar neturi vardų. Mažyliai per dieną suėda po tris, o didieji – po šešis kilogramus žuvies.

Dėl dėmesio – kova snapais

Gyvūnų prižiūrėtoja Nijolė Gražulienė 21 muziejuje gyvenančiam pingvinui kaip mama. Moteris kiekvieną jų šaukia vardu ir pastebi, kuris nespėjo paėsti. Pingvinai maitinami sumetant žuvis į vandenį. Iš rankų maistas duodama kiaušinius perinčioms patelėms, jaunikliams, bet tokia tvarka patinka ne visiems. Kai kurie pingvinai reikalauja ypatingo dėmesio.

Maitinant vieną gyvūnėlį iš rankų, prieina kitas ir mėgina atimti žuvį, tarpusavyje jie pradeda kapotis snapais. Per rankas neretai kliūva ir prižiūrėtojai.
"Jie tarsi sako: pažiūrėk, aš taip pat esu geras ir noriu valgyti iš rankų", – teigė prižiūrėtoja.

Vienas delfinas suėda nuo 6 iki 20 kilogramų žuvies. Jiems maistas duodamas treniruočių ir pasirodymų metu. Daugiausiai žuvų suvartoja besilaukianti ar žindanti delfinė.

Reikia žuvų įvairovės

Per mėnesį Lietuvos jūrų muziejaus gyvūnai suėda iki 6,5 tonos žuvies. Įstaiga jas perka kiekvieną savaitę. Įsigyjama dviejų rūšių žuvų – šviežia iš vietos žvejų ir šaldyta.
"Žmonėms tinka visokios žuvys, o gyvūnams reikia aukštos kokybės. Nuo tokios, kokią mes valgome, jie susirgtų. Aukščiausios kokybės žuvis reikalinga delfinams", – pabrėžė  Lietuvos jūrų muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Nika Puteikienė.
Vienos rūšies žuvys gyvūnams atsibosta. Dabar jūrų liūtai nebeėda silkės, kurią prieš tai rydavo pasigardžiuodami: "Nesuprantame, kas yra, – spjauna, ir viskas", – pasakojo N.Puteikienė. Todėl muziejus įsigyja įvairių rūšių žuvų: skumbrės, stauridės, perpelės, silkės, stintelės, strimelės.

"Gyvūnams reikia pamainos. Įsivaizduokite, kas būtų, jei mes valgytume visą laiką tą patį maistą. Be to, su skirtinga žuvimi gyvūnai gauna skirtingas maisto medžiagas", – pabrėžė N.Puteikienė.

Vitaminus slepia žuvyje

Gyvūnai turi savus maitinimosi ypatumas. Delfinė, kuri žindo palikuonį, niekada neims žuvies, nukritusios ant dugno. N.Puteikienė spėjo, jog gyvenusi laisvėje delfinė prisimena, kad žuvis, gulinti ant dugno, – prastos kokybės.

Muziejaus darbuotojai pasakojo, jog gyvūnai panašūs į vaikus. Jie atsisako gerti medikamentus. Tad vitaminus, kuriuos gyvūnai turi vartoti kasdien, darbuotojai priversti slėpti žuvyje.

"Įdedame vitaminą į žuvį, bet ir tai ne visada pavyksta apgauti. Jūrų liūtai paima tokią žuvį  ir išspjauna. Gal užkanda ar užuodžia vitaminą", – spėjo N.Gražulienė.

Skrandyje randama centų

Vasarą muziejaus darbuotojams daug problemų kyla dėl lankytojų į baseinus primetamų centų ir maisto. Gyvūnai juos ryja ir suserga, gali net numirti. Iš jų skrandžių dažnai ištraukiamos monetos.

"Žmonių prašome nemaitinti gyvūnų ir į baseinus nemėtyti pinigėlių, bet jie to nepaiso. Vaikai galvoja, kad bandelės pats geriausias maistas", – prisiminė N.Puteikienė.
Prariję baseine primėtytus centus suserga ir muziejuje auginami eršketai, kurie įrašyti Raudonosios knygos pirmajame dešimtuke.

"Eršketai maitinami kartą per savaitę į baseiną sumetus gyvą ar šviežią žuvį. To negalime daryti, kol neišvalome baseino. Priešingu atveju eršketai gali su žuvimi susiurbti centus, o vėliau susirgti", – pasakojo ichtiologas Eugenijus Buivydas.
Akvariumų žuvytės maitinamos specialiu sausu maistu kiekvieną dieną po truputį. Svarbiausia joms parinkti tinkamą rūšį pašaro. Koralinėms žuvims taip pat duodami gyvi pašarai – vėžiagyviai, krevetės. Pasak E.Buivydo, pastarieji supjaustomi gabaliukais – kiekvienai žuvytei pagal burną.

"Svarbiausia žuvų neperšerti. Jos visada turi būti šiek tiek alkanos. Priešingu atveju žuvims gresia nutukimas, nuo kurio jos nugaišta", – pabrėžė E.Buivydas.