Namų valdų prižiūrimi daugiabučiai, kuriems teisė gauti valstybės paramą renovacijai suteikta prieš metus, greičiausiai ja nepasinaudos. Gyventojai piktinasi, kad kompensaciją norima sumažinti daugiau nei tris kartus.

Parama – iki 15 proc.

Dabar daugiabučių namų modernizacijai – energiją taupančioms priemonėms įgyvendinti – valstybė teikia iki 50 proc. paramą. Tačiau, įvertinus pasikeitusias rinkos sąlygas, Vyriausybė nustatė apribojimus – maksimalų paramos dydį vienam daugiabučio namo naudingojo ploto kvadratiniam metrui. Kuo namas didesnis, tuo investicijų dydis, tenkantis kvadratiniam metrui, mažesnis.

Kiek galios tokia tvarka – neaišku. Vasarį sudaryta darbo grupė sukūrė naują daugiabučių namų finansavimo modelį. Pagal jį valstybė pastatų modernizacijai teiks iki 15 proc. paramą. Kaip anksčiau, taip ir pagal naują modelį būsto savininkai turės įnešti ne mažiau kaip 5 proc. pradinį įnašą. Trūkstant lėšų, butų savininkai galės imti ilgalaikes iki 20 metų lengvatines paskolas su 3 proc. palūkanomis. Valstybė teiks paramą nepasiturinčioms šeimoms. Joms 100 proc. bus apmokamas pradinis įnašas ir paskola. Šiam finansavimo modeliui pritarė Vyriausybė.

Tokie planai sukėlė sumaištį. Dalis bendrijų galvoja apie pasitraukimą iš eilės paramai gauti. Namų valdų administruojamų daugiabučių namų, kuriems galimybė gauti valstybės paramą šiems darbams suteikta prieš metus ir kurie net nebuvo įrašyti į eilę jai gauti, tenka koreguoti projektus ar išvis atsisakyti planų.

"Kai valstybė teikdavo iki 50 proc. paramą renovacijai, buvome pasistūmėję į priekį. Dabar nežinome, kaip viskas bus", – teigė bendrovės "City service", kuriai priklauso šešios uostamiesčio namų valdos, Klaipėdos padalinio vadovas Mindaugas Genys.

Į eilę neregistruoja

Klaipėdoje renovacijai yra parengta per 30 investicinių projektų daugiabučių namų, kuriuos administruoja įmonės. Tačiau nė vienas jų nėra įrašytas į paramos laukiančiųjų eilę.

Pasak M.Genio, kad būtų įtrauktas į pastarąją Sausio 15-osios gatvės 14 namas laukia metus. Tai pirmas valdų prižiūrimas namas Klaipėdoje, kur surinktas reikiamas pasisakiusių už renovaciją gyventojų skaičius. Buvo parengti techninis ir investicinis projektai, tačiau pastatas niekaip neįrašomas į paramos gavėjų eilę.

"Laukiame, kada mus įleis į eilę ir galėsime pradėti darbus. Jei būtume sutartį su būsto agentūra pasirašę prieš metus, jau būtume pradėję darbus. Kai pasikeis sąlygos ir galėsime patekti į eilę, reikės vėl kviesti gyventojus į susirinkimą ir svarstyti projektą iš naujo", – kalbėjo M.Genys.

Sausio 15-osios gatvės 14 namo, kuris pastatytas prieš 50 metų, gyventojams nesuprantama, kodėl jie neregistruojami į paramos gavėjų eilę. Jie įtaria, kad viskas vilkinama specialiai.

"Turėjome šansą gauti 50 proc. paramą, o dabar pasikeitė sąlygos. Mokėjome už projektus, įtikinome gyventojus, kad renovacija reikalinga. Visas darbas eina perniek. Nesuprantu, kam reikia dvigubo žaidimo – iš pradžių suteikia vilčių, o dabar neaišku, kaip bus. Renovuoti trukdo tikrai ne žmonės, o valstybė, kuri neduoda finansavimo", – neslėpė apmaudo gyventojai.

Skatinimas renovuoti – dirbtinis

M.Genio nuomone, pagrindinė problema, kodėl į paramos renovacijai laukiančiųjų eilę neįtraukiami namų valdų administruojami namai yra ta, kad gauti pastarąją jiems galimybė suteikta tik pernai. Trejus metus parama buvo teikiama tik daugiabučiams namams, kuriuose įkurtos bendrijos.

"Valstybė priėmė teisingą sprendimą, kad negalima diskriminuoti didžiosios dalies gyventojų – 80 proc. jų gyvena valdų administruojamuose namuose, bet pamiršo pagrindinį klausimą – finansavimą. Bendrijų, siekiančių gauti paramą, eilė jau buvo ilga. Valdų prižiūrimiems namams neliko pinigų", – tvirtino vadovas.

M.Genys neslėpė, jog sumažinus valstybės paramą renovuojamiems namams kils daug problemų – koreguoti investicinius projektus, iš naujo gauti gyventojų sutikimą.

"Su daug namų gyventojų buvo sutarta dėl renovacijos, o lemiamo žingsnio negalime žengti. Jei nebus kuo greičiau priimtas sprendimas, tada iki kito šildymo sezono nespėsime renovuoti namų. Žmonės už šildymą vėl mokės kosmines sumas. Valstybė atseit skatina, leidžia renovuoti valdų administruojamus namus, bet pinigų neduoda", – pabrėžė M.Genys.

Galimybė gauti paramą – "popierinė"

Įmonių "Debreceno valda" ir "Vitės valdos" direktorius Remigijus Valentinavičius tvirtino, jog noras renovuoti daugiabučius namus yra, bet nėra pinigų.

"15 proc. valstybės parama yra labai mažai. Ypač ekonominio sunkmečio metu, kai sakoma, jog greitai nebebus ko valgyti. Žmonėms tektų imti paskolas ir iš paskutinių pinigų jas mokėti. Net ir tada, kai valstybė teikė 50 proc. paramą ir tai žmones reikėjo įtikinėti", – aiškino direktorius.

R.Valentinavičius neslėpė, jog jo vadovaujamų namų valdų administruojamų daugiabučių namų gyventojams net nebuvo siūloma renovuoti namų, nes buvo iš anksto aišku, kad nėra pinigų.

"Pernai eilėje paramai gauti buvo 400 namų, o ją gavo 50. Tai kam ruošti projektus, imti iš žmonių kelis tūkstančius litų už jų parengimą, jei aišku, kad nėra pinigų. Galimybė gauti paramą tik "popierinė", o ne reali", – dėstė R.Valentinavičius.

Tikisi, kad reikalai pajudės

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros vyriausiosios specialistės Lauros Zubavičiūtės teigimu, namų valdos neturėjo galimybės gauti valstybės paramos renovacijai, nes metus nauji projektai nepriimami. Agentūros žiniomis, iš viso daugiabučių namų, kurie yra parengę namo energinius auditus, gali būti apie 20. Manoma, kad artimiausiu metu jie galės pasinaudoti naujo finansinio mechanizmo teikiamomis galimybėmis.

Pasak L.Zubavičiūtės, iš pradžių daugiabučių namų modernizavimo programai įgyvendinti lėšų buvo skirta daugiau nei atsirado norinčių pasinaudoti parama. Būstų savininkams pamačius, kad įgyvendinus energiją taupančias priemones galima sutaupyti, norinčių renovuoti namus skaičius gerokai išaugo.

"Valstybei neužteko pinigų skirti paramą visiems norintiems. Tad praėjusių metų gegužę buvo nutrauktas naujų investicinių projektų priėmimas", – pasakojo specialistė.

L.Zubavičiūtė tvirtino, jog pasirašomos valstybės paramos teikimo sutartys su visais eilėje laukusiais būstų savininkais. Šiuo metų jų yra pasirašyta 144. Sutarčių vertė – 183 mln. litų.

Klaipėdoje valstybės paramos teikimo sutarčių pasirašyta 17. Anot L.Zubavičiūtės, artimiausiu metu planuojama pasirašyti dar aštuonias, o 24 bendrijos tęs anksčiau pradėtus darbus. Tikimasi, kad iki birželio tai bus padaryta su visais būsto savininkais, pasiruošusiais įgyvendinti projektus.

Šiuo metu Klaipėdoje modernizuota 16 daugiabučių namų. Nuo programos įgyvendinimo pradžios uostamiestyje atlikta 23,1 mln. litų vertės darbų ir suteikta 9,5 mln. litų valstybės paramos.

Šiemet valstybė daugiabučiams namams modernizuoti skyrė 85 mln. litų. Be to, Europos Komisija pritarė, kad 86 mln. litų šiai programai būtų panaudoti iš Ignalinos atominės elektrinės uždarymo paramos fondo.

L.Zubavičiūtė pasakojo, jog šiemet pagal šiuo metu veikiantį finansavimo modelį bus renovuojama apie 300 daugiabučių namų, tarp jų 49 Klaipėdoje. Vyriausybei pritarus naujam finansavimo modeliui šiemet dar būtų galima modernizuoti apie 200 pastatų.

Savivaldybė valdų neremia

Klaipėdos savivaldybė daugiabučių namų renovacijai – energiją taupančių priemonių įgyvendinimui – kaip ir iki šiol skiria iki 20 proc. paramą. Šiemet šiai programai skirta 860 tūkst. litų. Paraiškas jai gauti pernai pateikė 8, o šiemet 9 bendrijos. Miesto valdžia taip pat prabilo apie pakeitimus.

"Jei Vyriausybė neturi tiek pinigėlių, tai ir mes galbūt atsisakysime fizinio rėmimo. Kol kas savo dalį skiriame, bet žmonės neima, kol negauna paramos iš valstybės. Neaiškumai Vyriausybėje gyventojus supainiojo. Bendrijos prašo, kad nebūtų traukiamos į eilė paramai gauti", – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos skyriaus vedėjas Algis Gaižutis.

Jis pabrėžė, kad savivaldybė paramą renovacijai teikia daugiabučiams namams, kuriuose įkurtos bendrijos arba sudarytos jungtinės veiklos sutartys. Namų valdų prižiūrimiems pastatams ji nėra skiriama.

"Savivaldybė skatina bendrijų kūrimąsi. Jei paramos kreiptųsi ir namų valdų administruojami namai, nebūtume išvis pajėgūs paremti. Jų prižiūrimų namų labai daug", – komentavo A.Gaižutis.

Valstybė skyrė daugiabučių namų modernizacijai:

2005 m. – 3 mln. litų

2006 m. – 7 mln. litų

2007 m. – 15 mln. litų

2008 m. – 52,5 mln. litų

2009 m. – 171 mln. litų