Naujas skveras – svari klaipėdiečių pergalė

Jau šį sekmadienį Klaipėdos centre bus atidengtas bronzinis paminklas krašto šviesuoliui, filosofui Vydūnui. Simbolinis jo sugrįžimas į uostamiestį truko septynerius metus. Prie to prisidėjo atkaklių ir iniciatyvių miestiečių grupė, tam aukojusi ne tik savo darbą, laiką, bet ir asmenines lėšas.

Palaimino ir Prezidentas

Skvero atidarymo šventė planuojama šį sekmadienį, rugsėjo 1-ąją, vidurdienį.

Joje buvo tikėtasi sulaukti ir Prezidento Gitano Nausėdos, tačiau šalies vadovas tuo metu dalyvaus Antrojo pasaulinio karo pradžios paminėjimo renginiuose Varšuvoje.

Vis dėlto klaipėdiečių iniciatyvą jis labai palaiko ir mano, kad Vydūno idėjos, kuriant stiprią demokratišką valstybę, – labai svarbios.

"Kartais atrodo, jog pradedame bijoti būti tauta, nes įsivaizduojame, kad netoliese sklando fašizmo vaiduokliai. Lietuva niekuomet nebuvo fašistinė tikrąja to žodžio prasme, bet mes vis tiek nedrąsiai kalbame apie tautiškumą. Todėl, kad nebeskaitome Vydūno tekstų, nebegirdime, ką jie mums kalba. Šis filosofas mokė, kad tautiškumas neatsiejamas nuo dorovės, laikė jį būtina žmogiškumo sąlyga. Todėl šiandien labai svarbu prisiminti mąstytojo mintis. Būdami tauta, mes žingsneliu priartėjame prie savo žmogiškosios prigimties išpildymo, tampame kilnesni, atrandame prasmę. Jei dažniau girdėtume Vydūno žodžius, geriau suvoktume, ką reiškia būti tauta. O toks supratimas padėtų kurti stiprią ir demokratišką valstybę. Todėl viliuosi, kad šis Vydūno įamžinimas paskatins kūrėjo tekstuose ieškoti atsakymų į sudėtingus mūsų dienų klausimus", – tvirtino G.Nausėda.

Viliuosi, kad šis Vydūno įamžinimas paskatins kūrėjo tekstuose ieškoti atsakymų į sudėtingus mūsų dienų klausimus.

Tikslą pasiekti pavyko

Paminklas Vydūnui uostamiestyje iškilo privačių piliečių iniciatyva.

Naujo skvero atsiradimo ir paminklo Vydūnui kelias Klaipėdoje šios idėjos iniciatoriams buvo labai sunkus, bet, kaip patys teigė, ir įdomus.

"Jei neklystu, nuo to laiko, kai pradėjome įgyvendinti Vydūno skvero projektą, pasikeitė gal keturi kultūros ministrai. Teko su visais bendrauti. Ir mes sugebėjome tai padaryti. Mūsų pavyzdys rodo, kad, siekiant tikslo, įmanoma jį pasiekti", – džiaugėsi vienas pagrindinių šio projekto aktyvistų Rimantas Cibauskas.

"Vydūno" gimnazijos direktorius Arvydas Girdzijauskas, dar vienas šio sumanymo iniciatorių, patikino, kad, viską pabaigus, apima geras jausmas.

"Džiugu, kad projektas, prie kurio prisidėjo labai daug žmonių, įgyvendintas, įdėta daug pozityvios energijos. Žinoma, gal buvo galima kažką padaryti dar geriau. Bet yra dalykų, kurie nuo mūsų nepriklauso", – teigė A.Girdzijauskas.

Atkovota kultūrinė erdvė

Prie Vydūno skvero atsiradimo prisidėjęs žurnalistas ir leidėjas Antanas Stanevičius įsitikinęs, kad Klaipėdai reikėjo Vydūno paminklo.

Tiesa, iš pradžių svarstyta paminklą Vydūnui statyti dabartinėje Atgimimo aikštėje, kur kažkada stovėjo sovietinis stabas Leninas, tačiau esą labai gerai, kad šios idėjos atsisakyta, o Vydūnui skirtas kuklus, jaukus skveras Bokštų ir Puodžių gatvių sankirtoje.

"Norėčiau pabrėžti, kad pagrindinis indėlis į visą šį darbą yra R.Cibausko, netgi finansinis. Baigiant projektą, kaip visada, pritrūko pinigų. Jis paaukojo didelę sumą, kad būtų užbaigtas visas šis reikalas. Jo nuopelnas neabejotinai labai didelis. Ir džiaugiuosi atkovota dar viena kultūrine erdve miestui", – pasidžiaugė A.Stanevičius.

Rezultatas pranoko lūkesčius

Vytautas Čepas, tuo laikotarpiu dirbęs vicemeru, prisiminė sumanymo pradžią, kai paaiškėjo, kad vieniems Vydūno reikia, kitiems – nelabai.

"Prireikė septynerių metų, nes labai jau sudėtingas biurokratinis mechanizmas, be to, vietos parinkimas užtruko, kažkoks medis trukdė tam paminklui statyti. Reikėjo išsisukti, kad kuo mažiau žalos padarytume. Nes Vydūnas juk buvo ir sveikuolis, ir filosofas, ir rašytojas, ir dramaturgas, ir muzikantas, ir humanistas, todėl būtų buvę labai negerai, jei jį įamžinant būtų padaryti kokie nors negeri dalykai", – kalbėjo V.Čepas.

Dabar Puodžių ir Bokštų gatvių sankirtoje atsirado labai jauki sutvarkyta viešoji erdvė.

Klaipėdietis menotyrininkas Petras Šmitas mano, kad miestiečiai šią vietą greitai pamėgs.

"Skveras labai geroje vietoje, juk šalia yra dvi mokyklos, ligoninė, bažnyčia. Manau, žmonių ten netrūks. Pirmiausia eis žiūrėti Vydūno skulptūros. Manau, kad nuomonių bus įvairių. Aš labai džiaugiuosi, kad ten sutvarkė, nes vieta buvo labai apleista", – teigė dar vienas šio projekto iniciatorius P.Šmitas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

mmm

mmm portretas
nu tas sakalauskas visa laik sugalvoja kaip mokesciu moketoju pinigus issisavinti. taigi vagis vienu zodziu

Nezabitauskas

Nezabitauskas portretas
Sakot, Vydūnui buvo skirta ne Atgimimo aikštė, bet kuklus, jaukus skveras Bokštų ir Puodžių gatvių sankirtoje. Su tuo sutinku, toks tas skveras buvo. Deja, po rekonstrukcijos jis jau nei kuklus, nei jaukus. Tikiuosi, kad per atidarymą saulė švies taip pat kaitriai, kaip šiomis dienomis. Organizatoriai, pasirūpinkite skėčiais ir budinčiais medikais.

PR agentas

PR agentas portretas
Šiaip jau skulptoriai yra ukrainiečiai. Jie yra ir idėjos autoriai. Mačiau pirminį maketą. Pamenu, kad konkurse dalyvavo lietuvis architektas (nepamenu pavardės) ir skulptoriai ukrainiečiai ir teikė būtent tokį paminklo sprendimą. O Sakalauskas tuo metu buvo jų konkurentas - taip pat dalyvavo konkurse su savo Vydūno paminklo projektu, bet nelaimėjo. Kokiu būdu vėliau atsirado A. Sakalauskas kaip laimėto projekto bendraautorius? Norėtųsi pamatyti interviu su tikrais skulptūros autoriais. To ir palinkėčiau dienraščiui. Ačiū.
VISI KOMENTARAI 11
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių