Padeda mokytis
„Mane patį mokė gabūs mokytojai, kurie visuomet man buvo autoritetas. Dėl to ir pats pasirinkau mokytojo kelią. Pirmaisiais darbo metais gavau stiprią metodinę bei praktinę pagalbą iš mokyklos vadovų, o ir vėliau įvairias mano edukacines iniciatyvas parėmė vadovai bei kolegos. Žinoma, svarbus ir pašaukimas – be jo mokykloje būtų sunku“, – pasakoja gimnazijos mokytojas ekspertas Norbertas Airošius.
Jo teigimu, mokytojo darbe žavi galimybė sudominti vaikus, atverti jiems naują pasaulį. Kai tai pavyksta, jie mokosi noriai ir greitai, todėl mokytojo kūrybingumas bei naujosios technologijos gali tapti raktu į sėkmę vaiko asmeniniame gyvenime.
„Technologijos jau tapo vaikų kasdienybės dalimi. To ignoruoti nebegalima. Mokiniai ir patys nori dirbti su informacinėmis technologijomis bei kurti – taip jie gauna technologijų pagrindus, tampa kūrėjais, o ne tik pasyviais vartotojais“, – tvirtina pažangus mokytojas. Neringos gimnazijos mokytojo eksperto teigimu, dabartinės technologijos leidžia „išlaisvinti“ mokyklą iš griežto tvarkaraščio, ilgo darbų tikrinimo, o edukacinės programėlės padeda sklandžiai pereiti prie projektinio darbo.
„Jau greit atsiras mokyklų, kuriose mokiniai rinksis, su kuriuo mokytoju, kurį mokomąjį projektą ir kur atlikti. Mokytojai galės pasirinkti pamokų trukmę ir vietą. Techniškai visa tai įmanoma jau dabar, tačiau dar reikia drąsos, vadybos sprendimų. Lietuva turi visas galimybes tapti edukacinių inovacijų ir inžinerijos lydere“, – prognozuoja mokytojas.
Mokiniai kuria virtualias knygas
Mokytojas sako, kad Neringos gimnazijoje nuolat vyksta įvairios integruotos pamokos, kurios įdomios tiek mokiniams, tiek mokytojams.
„Mokiniai visą pamokos medžiagą mato virtualioje lentoje. Tada, pavyzdžiui, pristatoma „konflikto“ sąvoka, pasekmių ir priežasčių schema. Naudodamasis rašykle pristatau įvairių figūrų braižymo, teksto rašymo įrankius. Mokiniai tikslingai rinkdamiesi spalvas, priežasčių, pasekmių rodykles analizuoja bei formuluoja realias mokinių ir tėvų konfliktų priežastis, jų pasekmes. Vėliau situacijų aprašymai bei konfliktų analizės schemos sukeliami į virtualią lentą, kurią vaikai peržiūri, komentuoja. Visa pamokos medžiaga prieinama ir namuose“, – pasakoja jis.
Mokiniai Neringos gimnazijoje naudoja ir virtualių knygų kūrimo įrankius – pagal profesionalių dailininkų reprodukcijas rašo pasakojimus ir juos publikuoja internete.
„Bet kurioje klasėje atrasite bent vieną vaiką, kuris apie technologijas žino labai daug – gal jis kuria savo filmukus, gal daro ką kita. Vaikai įgūdžių turi. Svarbu juos sudominti ir įtraukti – mokytojas neturi išmanyti visų programų, jam tereikia atrasti jų naudojimo galimybes. Dabartinės metodikos netgi siūlo, kad vaikai su teorijomis daugiau susipažintų namie, o pamokų metu galima dirbti komandoje, eksperimentuoti, reflektuoti“, – sako pedagogas.
Vienas iš šio mokytojo inicijuotų tyrimų – „Pušų pasvirimo tyrimas“, kuriame mokyklos aštuntokai bandė atrasti ryšius tarp Kuršių nerijos miško pušų pasvirimo bei jų atstumo nuo jūros. Šiame tyrime vaikai pasitelkė matematikos, informatikos, fizikos ir biologijos žinias.
Svarbiausia – išmokyti mokytis
N.Airošius nuolat tobulina savo žinias ir kvalifikaciją dalyvaudamas seminaruose bei kursuose užsienyje: Japonijoje, Vokietijoje, Danijoje, Prancūzijoje ir kitur. Jo teigimu, nors valstybės skirtingos, tačiau jose mokytojai sprendžia kone tas pačias problemas.
„Daugelyje šalių matau bendrą nuostatą, kad mokymo turinys turėtų būti integruotas, kad mokymasis turėtų būti pagrįstas realių problemų sprendimų, o ne skirtingų disciplinų dėstymu. Vaikai taip daugiau išmoksta“, – pasakoja pedagogas.
Anot jo, šiuo metu keičiasi pats mokytojo vaidmuo. Nors dar yra norinčių, kad mokytojas atsistotų ir viską išaiškintų, tačiau viena svarbiausių mokytojų užduočių – išmokyti mokytis. Šio gebėjimo reikės ne tik mokykloje, bet ir visą tolesnį gyvenimą.
Skirs priemonių mokykloms
Kad pamokos būtų dar įdomesnės, šiemet daugiau kaip 700 šalies mokyklų pasieks naujos gamtos ir technologinių mokslų mokymosi priemonės 1–8 klasių mokiniams: gamtos tyrinėjimo rinkiniai, meteorologinės stotelės, diodiniai lazeriai, elektronikos mokomieji rinkiniai, mikroskopai, optikos rinkiniai.
Naujų eksperimentams atlikti reikalingų priemonių įsigijimui skirta beveik 7 mln. eurų iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Naujausi komentarai