Šį pavasarį Nidoje teko stebėti Lietuvoje itin retą reiškinį – pajūryje klampų tampantį smėlį.

Kojos tarsi įauga

Jūros pakrantėje ties Nida buvo suplauta smėlio sekluma ir jos vidinėje pusėje, kurios neskalavo jūros bangos, susidarė klampaus smėlio plotai.

Atsistojus ant tokio smėlio beregint prasmenga batai. Nežinant, kiek giliai klimpsi, iš karto norisi sprukti. Mokslinėje literatūroje apie klimpstančius smėlius rašoma, kad jie žmogui iš karto sukelia nerimą. Iškyla vaizdai, matyti filmuose, kai pelkė įtraukia žmogų. Kaip pelkėtose vietose, taip ir klimpstančio smėlio plotuose, pirmoji apsisaugojimo priemonė – griūti ant šono, taip sudarant didesnį pasipriešinimo plotą.

Bet kaip tai padaryti, jei kojos tarsi įauga į smėlį.
Gali ir perbėgti per klimpstančio smėlio plotą. Jausmas toks, tarsi bėgtum per iškorėjusį pavasario ledą, kuris dar laiko, bet jau yra pavojingas ir bet kuriuo metu "gali praryti".

Lietuvoje klimpstantys smėlynai – itin retas reiškinys. Pajūriuose klimpstantys plotai dažniau būna potvynių ir atoslūgių zonose, kur yra smėlėti krantai.

Žinomi ir atvejai, kai potvynių ir atoslūgių zonose klimpstantys smėliai įtraukė ne tik žmones, bet ir arklius su karietomis, automobilius. Vienur smėlis įvairius daiktus įtraukia labai greitai, kitur "kankina" juos savaitėmis.

Potvynių zonose smėlis gal ir neįtrauks žmogaus iki galo, bet jis sukausto kojas ir išsivaduoti iš jo pačiam neįmanoma. Žmogų pražudo sugrįžusi potvynio banga.

Kraupios legendos

Klampinantis smėlis laikomas pavojingu ir mažai išstudijuotu reiškiniu. Mokslininkai negali tiksliai pasakyti, kodėl tokie smėlynai susiformuoja vienoje ar kitoje vietoje.

Manoma, kad pagrindinė priežastis susiformuoti klampiems smėliams yra požeminiai vandenys, kurie ir suteikia smėliui tam tikros jėgos. Ar Nidos paplūdimiuose yra kokių nors požeminių vandenų? Veikiausiai ne. Galbūt klampūs smėliai čia buvo tik paviršiniai, kurie susidarė dėl susiformavusios priekrantės seklumos?

Yra daugybė legendų ir baisių istorijų apie smėlius, kurie įsiurbia žmones ir kitus daiktus.
Iš pirmo žvilgsnio toks smėlis atrodo paprasta, kol ant jų neužlipi.

Yra sukurtas ne vienas filmas apie mirtinas įsiurbiančio smėlio išdaigas. Pasižiūrėjus amerikietišką filmą apie klampius smėlius, netgi gulantis ant tvirto pajūrio pliažo pagrindo darosi nejauku.

Daugiausiai kraupių istorijų apie klampų pajūrio smėlį žinoma Anglijoje. Yra buvę atvejų, kai pajūryje besideginančių tėvų akyse vaikas per kelias sekundes iki juosmens įtraukiamas į smėlį. Ištraukti žmogų iš tokios nelaisvės įmanoma, bet ir gelbėtojams reikia būti atsargiems. Gelbėjimo būdai yra panašūs, kaip ir gelbstint žmogų įlūžus ledui.

Anglijoje yra vieta, kuri vadinama "laivų kapinėmis". Sait Forlendo iškyšulio Gudvinsko seklumos prarijo ne vieną nuo kurso nukrypusį laivą.

Klampiais smėliais garsėja ir Anglijos Morkembės įlanka. Joje atoslūgių metu žuvo ne vienas žmogus.

Prarijo netgi miestą

Pavojingos vietos susidaro ne tik pajūrių ruožuose, bet ir kai kuriose upėse. Akivarais vadinamų vietų buvę Veiviržo upėse Veiviržėnų apylinkėse. Tose vietovėse net pasakodavo legendas, kaip kažkas matęs, jog upė prarijusi per Veiviržą bridusį gyvulį.

Pasaulyje yra vietų, kur klampūs smėlynai driekiasi šimtus kilometrų. Atlanto vandenyne už 180 kilometrų nuo Kanados yra Seibl sala. Aplink ją – daugybė rifų. Prie šios salos, atsitrenkę į rifus, nuskendo daugybė laivų. Visi jie dingo, nes klampūs salos smėliai per kelis mėnesius juos prarydavo.

Kartkartėmis smėlio praryti ir nebaigti "virškinti" laivai iškildavo į paviršių, o paskui vėl prasmegdavo.
Ne mažiau pavojinga vieta yra apie 150 kilometrų besitęsiantis klampių smėlių plotas ties Aliaska.

Istorija žino ypač tragiškų atvejų, kurie susiję su klampiu smėliu. 1692 metais dabartinėje Jamaikoje smėlis prarijo Port Roayl miestą su žmonėmis.

Tai buvo vienas turtingiausių to meto regiono uostamiesčių. Jį pastatė Anglijos karaliaus Čarlzo II paskirtas to miesto meras, garsus piratas Henris Morganas. Miesto statybai vieta buvo pasirinkta neatsakingai – ant 16 kilometrų ilgio smėlio kopos.

1692 metų birželio 7 dieną prasidėjo žemės drebėjimas, ir smėlis netikėtai ir greitai pradėjo traukti miesto pastatus ir žmones. Ši kraupi tragedija aprašyta istorinėse kronikose.

Žemės drebėjimas truko šešiais minutes, bet to užteko, kad miestas su žmonėmis atidurtų smėlio spąstuose. Išsikapstyti iš jo buvo neįmanoma, nes smėlio masė tarsi suakmenėjo.

Tos kraupios tragedijos pėdsakai buvo pastebimi iki XX amžiaus pradžios. 1907 metais kilęs žemės drebėjimas visiškai prarijo Port Roayl miesto liekanas.