Noras grąžinti laivybą į Dangę

Kai nepavyksta apsispręsti, laikyti Dangės upėje karo laivą „Sūduvis“ ar ne, galime prisiminti garbingą laivybos joje istoriją.

Sovietmetį užprogramuotas nykimas

Faktus apie XX a. didžiuosius laivus Dangėje surinko Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Dainius Elertas. Jo istorine medžiaga pasinaudota ir rengiant šį straipsnį.

Apie tai greičiausiai bus užsiminta ir rytoj vyksiančiame Jūrų kultūros koordinacinės tarybos posėdyje dėl vandens turizmo plėtros. 

„Dangės uostas iki 1948 m. buvo gyvybingas ir naudojamas. Jį pakirto laivybos išstūmimas iš Klaipėdos miesto. Iš pradžių upės žiotis ir upės atkarpą iki tiltų paliko karo ir žvejybos laivai, o po 1956 m. – ir retsykiais krovinius gabenusios vidaus vandenų baržos“, – prisimena jis.

Sovietmetis: plaukiojantis restoranas „Regata, XX a. 8 dešimtmetyje (B. Aleknavičiaus nuotr.)

Tai, ką Dangės upėje turime šiandien, yra sovietmečio sąstingio palikimas. Buvusi gyvybinga Dangės upė nyko. Nei pavienės iš Kauno atplaukiančios „Raketos“, nei nuolat kursuojantys keltai, nei atplukdytas „Meridianas“, nei pastatytas plūduriuojantis restoranas „Regata“ nesuteikė jai buvusio žavesio.

„Iš laivatakio nustojo valyti sąnašas, dalį pakrantės apsodino sezoniškai akvatoriją teršiančiais medžiais. Pokario gyventojai ir įmonės ryčiau Biržos tilto naudojosi upe, atsikratydami statybinių šiukšlių“, – teigė apie tuos laikus D. Elertas.

Didžiulę žalą Dangės upei padarė sovietmečiu pradėta ir iki šiol tęsiama krantinių tvarkymo praktika. Tvarkant krantines Dangės upė susiaurėjo 2–6 metrais, buvo prarasta didelė akvatorijos dalis. Susiaurintoje upėje tarsi nebeliko vietos didesniems laivams.

Prisiminimas: Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“ Dangėje 1930 m. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Skyrėsi nuo Karaliaučiaus

Iki tol prabėgusioje beveik 7 šimtmečių Klaipėdos istorijos atkarpoje būta kitaip. Dangės upėje su atšakomis žiotyse veikė pagrindinis uostas.

Jame galėjo švartuotis dideli laivai. Iš uosto buvo išvalyti akmenys, sutvarkyta upės nešmenų sistema. Dideli laivai įplaukdavo į patį miesto centrą.

Prieškarinio vaizdo Dangės upėje norėtume ir mūsų dienomis.

„Dideliems laivams aptarnauti buvo pritaikytos krantinės, įrengti knechtai, sankrovos aikštės, pastatyti sandėliai, įkurdintos specifinės institucijos. Skirtingai nuo Karaliaučiuje vyravusios monotonijos, čia būta didelės specializuotų krantinių įvairovės. Greta jų esančiose reprezentacinėse atkarpose įrengtos promenados miestiečiams ir svečiams. Uostas ir miestas darniai sugyveno. Intensyviai laivybai buvo pritaikyti visi miesto tiltai. Miestiečiai neatsiribojo nuo upės, o laivų judėjimui pakeliami ir pasukami tiltai tapo neatskiriama uostamiesčio kasdienybės dalimi“, – piešė praeities vaizdus istorikas D. Elertas.

Tokio vaizdo Dangės upėje norėtume ir mūsų dienomis. Kažką panašaus tik ne su dideliais laivais mūsų dienomis turime per Jūros šventes ar laivų paradus. Aktyvesnę Dangę, daugiau įvairių laivų matyti norėtųsi nuolat.

Upėje funkcionavo uostas

Šiandieninė Klaipėda ir uostas žymiai skiriasi nuo XIX ir XX a. Dabar jūrų uostas išplėtotas pagal visą Klaipėdos sąsiaurį nuo uosto vartų prie Melnragės iki Kiaulės Nugaros ir Malkų įlankos. Į jį atplaukia laivai penkis, o kartais net iki 10 kartų didesni nei anuomet.

Istorija: didieji garlaiviai Dangės uosto akvatorijoje prie Biržos tilto XX a. 3 dešimtmetyje. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Ir tada, ir dabar Klaipėdos uosto vystymąsi skatino dideli laivai.

„Didžiųjų laivų lankymasis ir miesto pramonės augimas paskatino Dangės uosto plėtrą. Pradžioje už miesto pylimų ir Joniškės pakrantėse krautos čia pat gamintos plytos, pelenai, potašas, mediena ir medžio ruošiniai“, – prisiminė D. Elertas.

Patys didžiausi jūriniai keleiviniai ir kariniai laivai, įplaukę į Dangės žiotis , pasiekdavo Karlo tiltą. Čia telkėsi dalis keleivių, susisiekimą tarp Klaipėdos, Kuršių nerijos gyvenviečių, Labguvos, Rusnės, Tilžės užtikrinančių garlaivių bei motorlaivių. Šioje dalyje veikė statybos, remonto įmonės, jūrų muitinė. Dalis didžiųjų jūrinių krovininių ir vizituojančių karinių laivų sustodavo tarp Karlo ir Biržos tiltų.

Šalia krantinių būta sandėlių, krovos aikščių, prekių svarstyklių ir rūšiavimo įstaigos, laivybos kompanijų atstovybių ir reprezentacinė miesto erdvė su rotuše, birža, teismu. Už Biržos tilto plaukdavo apsunkę nuo anglių, chemikalų garlaiviai ir baržos, o grįždami pasroviui išgabendavo medieną, fanierą, trąšas, plytas. Čia kartais švartuodavosi net Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“ ir labai retai Vokietijos karo laivyno submarinos.

Prisiminimas: Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“ Dangėje 1930 m. (Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.)


Šiame straipsnyje: uostaslaivybaDangėupėlaivai

NAUJAUSI KOMENTARAI

LAIVAS KURŠIS

LAIVAS KURŠIS portretas
1. Laivas SŪDUVIS stovės prie Pilies tilto, Dangės kairėje krantinėj. 2. Laivas „SŪDUVIS” bus „UŽKONSERVUOTAS”, o ne „NURAŠYTAS”. Tiems, kas rašo komentarus tinklaraštyje ir nežino kur stovi Smiltynėje „NURAŠYTAS” laivas „KOLYMA”, rekomenduojame nuvykti į Klaipėdos geležinkelio stotį ir apžiūrėti „UŽKONSERVUOTĄ” juodą garvežį.

pensorius

pensorius portretas
Baikit su tais laivais Dangės žiotyse - eina stintos, o žvejams nėra kur žvejoti.

jebak

jebak portretas
gražinkit prostitutes kaip tikram uoste.
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių