Recesijos ir kompensacijos

2008 m. Lietuvos vidaus vandenyse žvejybą vykdė 243 laivai, 2009 m. – 229 laivai.

2010 m. gegužę Kuršių mariose ir Kauno mariose buvo patvirtintas 189 žvejų laivų sąrašas. 2024 m. rugsėjo mėnesį šiame sąraše buvo likę 155 laivai.

Sunku net vertinti, gerai ar blogai, kad vidaus vandenyse sparčiai mažėja žvejybos laivų. Kai kam atrodo, kad jų ir taip yra per daug, nes žuvų ištekliai per tą laiką Kuršių mariose neįtikėtinai smarkiai menko.

Didesnis žvejybos laivų mažėjimas buvo po 2008 m. recesijos. 2010 m. iš sąrašo išbraukta 17, 2012 metais – 10 žvejybos laivų. Daugiausia žvejybos laivų likviduota su Kauno (K) ir Neringos (N) registracijos raidėmis, šiek tiek su Klaipėdos (KL) registracija.

Žvejybos laivų nykimą lėmė ir ekonominės, ir techninės sąlygos, kai senų iš sovietinių laikų likusių žvejų laivų nebevertėjo remontuoti. Dalis žvejų, atsisakę žvejybos laivų, vietoje jų įsigijo keleivių plukdymo laivus, daugiausia iš Skandinavijos šalių.

Žvejybos laivų nykimą tuo metu lėmė ir tai, kad nutraukiant žvejybos verslą tiek Kauno, tiek Kuršių mariose buvo skiriama parama dėl žvejybos verslo perorientavimo į kitą ne žvejybos veiklą.

Verslas atlaikė grasinimą

Nuo 2019 iki 2024 m. žvejybos verslo Kuršių mariose mažinimo vajus buvo ypač didelis. Į 2019 m. rinkimus kai kurios partijos ir atskiri asmenys ėjo su aiškiai idėja, kad Kuršių mariose smarkiai mažins verslinę žvejybą.

Buvo nuostata žvejus verslininkus visai išmesti iš Kuršių marių, kaip tai buvo padaryta su Kauno mariomis ar dideliais šalies ežerais. Įrodinėta, jog būtų naudinga, kad Kuršių mariose žvejotų tik žvejai mėgėjai. Buvo pateiktas ir finansinis argumentas, kad iš žvejų mėgėjų leidimų valstybė gauna keliasdešimt kartų daugiau pinigų nei iš verslinės žvejybos.

Žvejų mėgėjų argumentus pavyko atlaikyti, nes sunaikinus verslinę žvejybą išnyktų ir šimtmečius prie Kuršių marių puoselėtos žvejybos tradicijos. Pasiektas kompromisas, kad tie versliniai žvejai, kurie norės, galės palikti žvejybos verslą ir už tai gaus kompensacijas.

Per pastaruosius 10–15 metų jau nepriklausomoje Lietuvoje bene sparčiausiai nyko atviroje Baltijos jūroje žvejojantys laivai.

Nuo 2020 iki 2023 m. žvejybos laivyno mažinimo nebuvo. Tik 2024 m. iš sąrašo išbraukti 4 žvejų laivai. Gali būti, kad kokie nors vyresnės kartos žmonės sumanė gauti valstybės kompensaciją iš užbaigti žvejybos verslą.

Verta prisiminti, kad 1938 m. Baltijos jūroje ir Kuršių mariose žvejai turėjo apie 1 tūkst. burinių valčių ir apie 15,5 tūkst. tinklų. Per metus jie sugaudavo per 2 630 tonas žuvų.

Sparčiausiai nykęs laivynas

Šiuo metu Lietuvoje egzistuoja ir kitokie žvejybos laivų sąrašai.

Ilgiausias iš 92 pozicijų yra Baltijos jūros priekrantėje žvejojančių laivų sąrašas. Šis sąrašas taip pat nuolat mažėja. Pavyzdžiui, 2023 m. jame dar buvo 99 laivai, 2019 m. – 103, 2016 m. – 117 laivų.

Baltijos jūros priekrantėje žvejoja palyginti nedideli laivai. Didžiausias iš jų yra „Kopgalis“ su 110 kilovatų (kW) pagrindinio variklio galia ir 22,37 tonų bendrąja talpa. Yra ir ypač mažų su vienos tonos bendrąja talpa laivų, tiksliau paaukštintų bortų valčių, kuriomis žvejai leidžiasi į jūrą.

Per pastaruosius 10–15 metų bene sparčiausiai nyko atviroje Baltijos jūroje žvejojantys laivai. Dabar jų sąraše yra 13. Didžiausias laivas yra 1 400 kilovatų variklio galios ir 543 tonų bendrosios talpos „Gilija“, mažiausia – 165 kilovatų variklio galios ir 77 tonų bendrosios talpos „Moldova“.

2019 m. dar buvo 29 Baltijos jūroje žvejojantys Lietuvos laivai. Spartų jų nykimą lėmė 2020 metais įvesti ir iki šiol besitęsiantys menkių žvejybos draudimai rytinės Baltijos žvejybos zonoje.

Galima prisiminti ir tai, kad 2008 metais atviros Baltijos jūros žvejybos laivų sąraše buvo 37 laivai, o 2001 metais tokių laivų dar buvo 66.

Trumpiausiais yra vadinamuosiuose tolimosios žvejybos rajonuose – Atlante ar Ramiajame vandenynuose žvejojančių laivų sąrašas. Jame 6 laivai – „Margiris“, „Ieva Simonaitytė“, „Simonas Daukantas“, „Lokys“, „Taurus“, „Nida“. Iš esmės tai yra viskas, kas liko iš iki 1990 m. buvusio kelių šimtų sovietinio žvejybos laivyno Klaipėdoje, kuris žuvis gaudė daugiausia Atlanto zonose.

Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto 2005 m. išleistame žuvininkystės leidinyje pateikti duomenys, kad 2005 m. Atlante žuvis dar gaudė 14 laivų, iš kurių dalis buvo nuomojami, bet plaukiojo su Lietuvos vėliava.