Dažniausiai įlūžta žvejai

„Turime šitą problemą. Žmonės neįvertina, kad keičiasi oras ir srovės. Lipa, ir viskas“, – apgailestavo Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Darius Černauskas.

Ant ledu sukaustytos upės mėgsta pasivaikščioti ne tik meškeriotojai. Tačiau būtent žvejai kelia daugiausia rūpesčių.

„Kai jau gelbėjame žveją, jam dažnai būna aktualiau įrangą susirinkti. Žinote, jų inventorius brangus“, – juokėsi D.Černauskas.

Ugniagesių atstovas sakė, kad šiemet jau teko skubėti į pagalbą ledo svorį pervertinusiems nelaimėliams Tauragėje ir Skuode.

„Prieš porą dienų gavome pranešimą apie žmogų ant ledo Skuodo rajone. Vaikščiojo ant užšalusio tvenkinio. Matyt, ledas pradėjo traškėti. Toliau eiti neberizikavo ir ėmė šauktis pagalbos“, – pasakojo D.Černauskas.

Nelaimėlį pamatę žmonės padėjo jam saugiai pasiekti krantą.

„Viskas išsisprendė laimingai dar iki mums atvykstant“, – džiaugėsi D.Černauskas.

Klaipėdoje kol kas ramu

Uostamiestyje šiemet atšilus orams, laimei, žvejų traukti dar neteko.

„Dėl įšalusių paukščių Klaipėdoje kol kas turėjome daugiau pranešimų nei dėl įlūžusių žvejų“, – tvirtino pašnekovas.

Pagrindinis ledo saugumo rodiklis – temperatūra. Tačiau, prieš lipant ant ledo, reikia nepamiršti, kad įtakos jo tvirtumui turi ir srovės ar net vėjas. Svarbu ir tai, kaip smarkiai buvo įšalę. Tai ypač aktualu klaipėdiečiams, susigundžiusiems žūkle ant marių ar Dangės.

„Dėl povandeninių srovių ledas iš apačios yra netolygus. Vienoje vietoje jo storis siekia aštuonis centimetrus, už kelių žingsnių jau gali būti properša“, – paaiškino D.Černauskas.

Bandyti Dangės ledo šiomis dienomis nepataria ir savivaldybės atstovai.

Viešosios tvarkos skyrius primena, kad, užlipus ant pavojingai suskilinėjusio ledo, gresia baudos.

„Jeigu jau akivaizdžiai ant ledo lyties užsilipęs rizikuotų savo sveikata ir gyvybe, tektų skirti baudą“, – sakė Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas.

Už smulkesnius pažeidimus ant ledo gresia iki 60 eurų bauda. Jei asmuo apsvaigęs ar pažeidimas rimtesnis, gali tekti susimokėti ir 300 eurų.

Paskutinį kartą apledėję Klaipėdos vandens telkiniai tikrinti pirmadienį.

Dviem žvejams ant užšalusios Dangės surašyti protokolai už tai, kad jie neturėjo smaigų, kuriuos būtina neštis į poledinę žūklę.

„Žadėjome dar vakar tikrinti, bet nusprendėme, kad nebėra ledo“, – iki šiol ant ledo lipančiais drąsuoliais stebėjosi Klaipėdos savivaldybės Administracinės veiklos poskyrio vedėjas Marius Poimanskis.

Saugumas nerūpi

Ugniagesiai atkreipia dėmesį, kad aistra žvejybai dažnai stipresnė nei savisaugos instinktai. Žmonės galvoja, kad jiems nelaimė nenutiks.

„Žvejybai skirto inventoriaus nešasi daugiau nei saugumo priemonių. Mes reikalaujame turėti bent jau smaigus, kad įlūžus galėtų išlipti. Jais dar pasirūpina, bet daugiau saugumu – nelabai“, – pastebėjo D.Černauskas.

Jei nelaimė jau įvyko, pirmiausia reikėtų skambinti ugniagesiams.

„O jau tada žiūrėkite, kaip galite padėti: gal yra šakų, virvių, kurias galima paduoti“, – patarė D.Černauskas.

Pagalbos virvę nelaimėliui reikia tiesti iš kuo toliau, kad neįlūžtumėte pats ir atvažiavusiems ugniagesiams netektų traukti abiejų.

Jei bandant išlipti ledas lūžta, geriausia naudotis smaigais.