Prieštaravimų nebuvo

Nors karščiavimo kliniką įsteigti Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje ir buvo nuspręsta šią savaitę vykusiame uostamiesčio ekstremalių situacijų komisijos posėdyje, tačiau šiuo metu dar tiksliai neaišku, ar tikrai toks objektas čia atsiras.

Pasak Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, nors posėdžio metu argumentų ir būta, tačiau per daug prieštaravimų – ne. Tačiau praėjus kiek laiko po posėdžio išreikšta esą gana karšta reakcija.

Meras pabrėžė, kad dar posėdžio metu aptartos priežastys, kodėl karščiavimo klinikos negalima įkurti miesto pirminės sveikatos priežiūros įstaigose – jos neatitinka tokiam objektui keliamų techninių reikalavimų, esama ir žmogiškųjų išteklių keblumų.

Išskirtinė miesto situacija

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis akcentavo šiuo metu miestui ir taip tenkantį nemenką krūvį kovoje prieš koronavirusą – Klaipėdos universitetinei ligoninei tenka gydyti šiuo virusu sergančiuosius, miestas savo turimas medicinos darbuotojų pajėgas taip pat sutelkė priimant žmones mobiliajame tyrimų punkte bei pasitinkant keltais atplaukiančiuosius, taip pat vis sulaukiama parskrendančiųjų į Palangos oro uostą.

„Klaipėdos miesto situacija yra tikrai išskirtinė: skirtingai negu Vilnius ar Kaunas ar Šiauliai, mes turime keltus, kur sulaukiame iki 600 klientų, kurie atplaukia ir kuriuos reikia visus patikrinti“, – teigė jis.

Teigiama, kad iki balandžio 1 d. mobiliajame punkte paimta 1275 mėginiai. Tai yra kur kas didesnis skaičius mėginių nei buvo paimta Vilniuje ar Kaune.

„Tikiuosi, kad bus sėdamasi prie stalo ir bus įvertinama kiekvienos savivaldybės situacija individualiai ir bus priimami sprendimai. Visi turime bendrai sėdėti ir spręsti tas problemas“, – teigė G.Neniškis.

Lyderiauti turi savivaldybė

Ieškoti sprendimų skatino ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

A. Veryga teigė,kad šioje situacijoje „lyderystės turi imtis savivaldybė ir ieškoti sprendimų“.

„Nedrįsčiau imti ir vertinti, kuri įstaiga labiau tinkama, nes tam yra reikalavimai numatyti, Klaipėdoje jųyra ne viena, reikėtų sėsti prie bendro stalo ir ieškoti sprendimų“, – dėstė A. Veryga.

Atsisakydama steigti karščiavimo kliniką Respublikinė Klaipėdos ligoninė taip pat nurodė esanti numatyta kaip rezervinė ligoninė, kurioje būtų guldomi sergantieji kai persipildys Klaipėdos universitetinė ligoninė. Todėl šiuo metu esą visi ištekliai skiriami būtent pasiruošimui šiam darbui.

Ruošia atsarginį planą

Klaipėdos meras neslėpė nuostabos dėl esą gana griežtos Respublikinės Klaipėdos ligoninės pozicijos karščiavimo klinikos kontekste. Įtampą pakurstė ir ligoninės miestui atsiųstas raštas, kuriame kalbama esą ne itin kolegišku tonu.

Todėl Klaipėda dėl šio klausimo nusprendė kreiptis į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Ministrą Pirmininką bei Sveikatos apsaugos ministeriją. Tikimasi, kad bus įvertint Klaipėdoje susiklosčiusi situacija ir pavyks išspręsti uostamiesčio karščiavimo klinikos istoriją.

„Visi esame fronte. Kiekviename kare yra kariai ir simuliantai“, – rėžė V.Grubliauskas.

Tiesa, miesto meras pastebėjo, kad svarstomas ir atsarginis planas kliniką įrengti ne minėtoje ligoninėje. Tačiau tai esą pareikalautų nemažų investicijų bei klinika patenkintų tik Klaipėdos poreikius, kitoms regiono savivaldybėms neužtektų pajėgų.