Darbai prasidėtų ryte

„Baltijos jūros regione išvystyta intensyvi laivyba. Laivais gabenami kroviniai. Didelė dalis jų – naftos. Todėl bet kada kyla reali ekologinės nelaimės ir ekstremalios situacijos grėsmė“, – paaiškino Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Marius Garbenis.

Kadangi pagal pratybų scenarijų nelaimė įvyksta vėlai vakare, pagrindiniai likvidavimo darbai prasideda tik kitą rytą, kai geresnis matomumas.

Ryte pakeliamas dronas taršos židiniui nustatyti. Modeliuojama galima naftos judėjimo kryptis.

Teršalus boninėmis užtvaromis pirmiausia pasitinka kariuomenės laivai. Tačiau pro jas prasprūdusios trys didžiulės dėmės pasiekia pakrantę.Vėliau programa modeliuojama, kur teršalai sklistų toliau.

Jei pratybų scenarijus išsipildytų realybėje, paplūdimį Lietuvos gyventojams tektų pamiršti mažiausiai pusei metų.

Paaiškėja, kad užteršiama teritorija nuo Klaipėdos iki pat Latvijos.

Į incidento vietą išvyksta ugniagesiai ir kiti specialistai.

Iš viso pratybose dalyvauja apie 100 žmonių. Tiesa, jei ne pandemija ir jos vyktų ne nuotoliniu būdu, dalyvių būtų trigubai daugiau.

Pasitelkė savanorius

Pagal pratybų scenarijų, seniūnaičiai kviečia vietos gyventojus, turinčius traktorius, – jie padės rinkti užterštą smėlį. Pasitelkiama ir Klaipėdos savivaldybės, įvairių įmonių technika bei keturračiai.

Į pagalbą atvyksta ir Raudonojo Kryžiaus savanoriai. Paplūdimius pasiekusi nafta renkama tiesiog kastuvais, pasak pratybų organizatorių, tai patikimiausias būdas. Tačiau jis reikalauja daug žmonių.

Pakaitalas: pratybų metu laivai vietoj naftos surenka durpes. (Stop kadras)

„Mūsų teisinė bazė neleidžia naudoti naftą skaldančių cheminių medžiagų. Turime tai daryti boninėmis užtvaromis, skimeriais, šepetiniais surinkikliais. Jie sukelia mažiausią žalą gamtai“, – teigė Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro vadovas Eugenijus Valikovas.

Teršalai nuodingi. Kad savanoriai juos rinktų saugiai, tenka skubiai pirkti papildomų apsauginių priemonių – kombinezonų, pirštinių, guminių batų. Reikia  pasirūpinti savanorių maitinimu, įrengti lauko tualetus.

Paukščių nepaliktų

Per „Zoom“ platformą vykusiose pratybose užvirė diskusija, ką daryti su nukentėjusiomis gulbėmis, – vežti utilizuoti ar bandyti gelbėti. Netrukus paaiškėjo, kad įvyko nesusipratimas: vieni kalbėjo apie gulbes, kiti – apie užterštą gruntą. Nelaimės atveju tiek gulbės, tiek antys tikrai būtų gelbėjamos.

Nuspręsta paukščius tupdyti į kartonines dėžes ir vežti į Jūrų muziejų plunksnoms valyti. Čia sparnuočiais tektų rūpintis ir ilgiau.

Priešpiet nusprendžiama prašyti kariuomenės ir Šaulių sąjungos pagalbos. Laikino sandėliavimo vietose jau surinkta apie 3–4 t naftos. Aiškėja, kad teks prašyti tarptautinės bendruomenės pagalbos.

„Kaip būtų realybėje, sunku pasakyti, – viskas priklausytų nuo sąlygų. Jei jūra banguota, boninės užtvaros neapsaugos. Karinės jūrų pajėgos tiek nesurinks ir daugiau teršalų pateks į priekrantę bei krantą“, – paaiškino M.Garbenis.

Jei pratybų scenarijus išsipildytų realybėje, paplūdimį Lietuvos gyventojams tektų pamiršti mažiausiai pusei metų.

Didžiausios kada nors Lietuvoje vykusios naftos išsiliejimo pratybos planuotos dar praėjusiais metais. Tačiau dėl pandemijos jas teko atidėti.