Klaipėdoje prognozuojamas augimas

Pandemijos įtaką jūros verslui pripažino ir naujasis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas.

„Šis laikotarpis buvo nelengvas daugeliui uostų, ypač Latvijos. Klaipėdos rezultatas yra geresnis nei visų rytinės Baltijos uostų vidurkis. Krova rytinės Baltijos uostuose vidutiniškai sumažėjo apie 7 proc., Klaipėdoje – 6,6 proc.“, – pastebėjo jis.

Ne tik Klaipėda, bet ir kiti regiono uostai patirs žalą dėl nutraukto kruizinės laivybos sezono.

Klaipėdos uoste daug tikimasi iš antrojo pusmečio. Prognozuojamas neblogas grūdų derlius, tikimasi, kad daugiau bus naftos produktų, įvairių arba generalinių krovinių, įskaitant konteinerius.

Tikėtina, kad antrajame pusmetyje jau nebus imtasi ekonomiką ir prekių judėjimą stabdančių priemonių. Tikimasi, kad COVID-19 įtakos nebetrūkinės prekybiniai ryšiai tarp Europos ir Azijos, kaip buvo pirmąjį pusmetį.

Blogiausia – jau praeityje

Dėl COVID-19 pandemijos pasaulis išgyvena didžiausią ekonominę krizę nuo 1930-ųjų Didžiosios depresijos. Laimei, kad blogiausi scenarijai nepasitvirtino.

Jūrų pramonės autoritetinga analitinė įmonė „Clarksons Research“ apskaičiavo, kad 2020 m. I pusmetyje tarptautinės prekybos jūra apimtys sumažės 5,6 proc. Tai yra nei daug, nei mažai – milijardas tonų krovinių. Vien tik gegužę nuosmukis siekė 10,9 proc.

Tendencija: „Vakarų laivų gamykla“ ypač laiku pradėjo eksploatuoti naujus dokus, nes sumažėjus naujų didelių laivų statyboms, likusiuosius gali tekti dažniau remontuoti. / VLG nuotr.

„Clarksons Research“ duomenimis, šis jūrų krovinių apyvartos mažėjimas yra netgi didesnis nei per 2008–2009 metų recesiją. Tuomet prekybos apimtys jūra krito 4,1 proc.

Optimistiškesnį vaizdą mato „Lloyd“ ekspertai. Jų vertinimu, prekybos apimtys jūroje per 2020 metus bus mažesnės tik 3 proc. Jie įžvelgia tendenciją, kad 2021 m. prekybos apimtys jūroje augs 5 proc., o 2022–2024 m. vidutiniškai po 3 proc. kasmet.

Prekybą jūrose labiausiai atspindi konteinerių gabenimo apimtys. Lakmuso popierėlis yra didžiausia pasaulyje Danijos „Maersk Line“ laivybos kompaniją. Jos apimtys per krizinį antrąjį šių metų ketvirtį smuko 15–18 proc., o gegužę – net iki 25 proc. Kai kuriems analitikams, kaip „SeaIntelligence Consulting“, tai leidžia daryti prielaidą, kad per visus 2020 metus pasaulis neteks apie 10 proc. konteinerių. Tai sudaro apie 80 mln. TEU.

Pasaulio ekonomika pernelyg stipriai susieta su Kinija. Pirmoji pajutusi epidemiją ir suvaržiusi ekonomiką, ji iš dalies įstūmė į duobę likusį pasaulį. Dabar Kinijos gamyba jau atsigauna. Ji jau siekia apie 85 proc. 2019 metų apimties. Tai ir teikia vilčių dėl bendro jūrinių pervežimų atsigavimo.

Galimybės laivų remontininkams

Tačiau jūrinis verslas – ne vien tik laivais gabenami kroviniai. Be jokios abejonės, į didžiausią ekonominę krizę kris pasaulinis kruizinis verslas. Beveik nėra regiono, kur jis būtų vystomas. Šimtai kruizinių lainerių stovi be darbo ir neša jų savininkams didžiulius nuostolius, nes laivus reikia išlaikyti.

Į tam tikrus krizės gniaužtus pateko ir pasaulinė laivų statyba. Per 6 mėnesius pasaulyje buvo pastatyti 758 nauji laivai. 2019 m. per tą laiką jų buvo pastatyta 873. Laivų statybos apimtys sumažėjo vidutiniškai apie 20 proc., neišsipildė blogiausias scenarijus, nes buvo prognozuojamas net 40 proc. mažėjimas.

Dalis laivų pastatyti iš inercijos arba dėl anksčiau pasirašytų sutarčių. Išlieka klausimas, kaip bus įdarbinami nauji laivai, nes dabar laivų perteklius yra apie 10 procentų.

Įtaka: jūrinių pervežimų lakmuso popierėliu yra laikoma „Maersk Line“ veikla, kuri šiemet per pusmetį krito 15–18 proc. / Redakcijos archyvo nuotr.

Pandemijos įtaka laivų statybos verslui išliks dar kelerius metus. Vien šiais metais aktyvumas užsakant naujus laivus yra sumažėjęs net 80 proc. Beveik nebeužsakoma automobilius gabenančių laivų. Smarkiai sumažėjo tanklaivių užsakymų. Tačiau atsirado ir įdomių tendencijų. Pradėti užsakinėti mažesni – po kelis šimtus žmonių priimantys kruiziniai laivai. Tai tarsi atsakas į atvejus, susijusius su COVID-19, kai pastebėta, koks pavojus gresia į didelius laivus įsisukus virusui.

Bendra tendencija tokia, kad 2019 m. per I pusmetį pasaulyje buvo pastatyti 105 keleiviniai laivai, įskaitant ir kruizinius, o šių metų I pusmetį jų pastatyta tik 17. Tai daro bei darys ir tam tikrą įtaką laivų apdailininkams iš Lietuvos. Įvairiose Europos laivų statyklose statomuose keleiviniuose ir kruiziniuose laivuose dirbo šimtai žmonių iš Lietuvos, daugiausia iš Vakarų Lietuvos regiono.

Yra ir teigiama tendencija, kuria gali pasinaudoti Klaipėdos laivų remontininkai. Pasaulyje mažėjant naujų laivų užsakymų bent kurį laiką gali didėti laivų remonto apimtys, ypač jei atsigautų jūrų pervežimai, kaip prognozuojama.