Nuo metų pradžios įsigaliojęs reikalavimas, apribojęs alaus pakuotės dydį, tuština ir pilstomo alaus mėgėjų kišenes. Daugiau nei vieną litrą gėrimo įsigyjantys pirkėjai priversti ne tik patirti nepatogumus dėl papildomos taros, bet ir išmesti pinigus į balą.

Už tuščią butelį – 70 centų

Už litrinius plastiko (PET) butelius populiariausiose pilstomo alaus prekyvietėse tenka pakloti keliskart brangiau nei už užstatinius – vidutiniškai nuo 50 iki 70 centų.

Be to, pagal paskirtį panaudoti vos kartą jie iškeliauja į šiukšliadėžes, geriausiu atveju – į antrinių žaliavų konteinerius, nes rinkti ir priduoti tokią tarą tiesiog neapsimoka.

Tinklo „Alynas“ prekyvietėse alus pilstomas į butelius, kurie įvertinti 70 centų.

Kaip tikino bendrovės direktorė Aušra Petkevičienė, dėl tokių įkainių pirkėjų nusiskundimų girdėti neteko.

Tačiau pašnekovė pripažino, jog reikalavimas pardavinėti alų, išpilstytą į ne didesnę nei vieno litro talpos tarą, sukėlė klientų nepasitenkinimą. Pastebima, kad įsigaliojusi tvarka turėjo įtakos ir pardavimams.

„Nuo šių metų pradžios brango faktiškai visos žaliavos, brango ir produktas, kurį mes parduodame. Tačiau kainų nekėlėme amortizuodami tą PET taros kiekį“, – dėstė pašnekovė.

Bendrovės „Alynas“ vadovė aiškino, jog šio tinklo naudojamų butelių kainą lemia tai, kad esą tara pagaminta iš aukštos kokybės plastiko, kuris yra žymiai storesnis bei geriau išlaiko butelio formą, be to, pagamintas pagal specialų įmonės užsakymą ir yra išskirtinio dizaino.

Palygino su kvepalais

Pašnekovės tikinimu, iš pilstomo alaus butelių įmonė neuždirba, jie parduodami faktiškai savikaina. Tačiau A.Petkevičienė pripažino, jog naudoti tokią tarą ne vieną kartą klientai neturi galimybės.

„Panaudoto butelio klientas atsinešti negali, įstatymas tai draudžia. Esame visiškai atsakingi už produktą, kurį parduodame. Jei pirkėjas atsineša savo tarą, negalime būti tikri, kad ji buvo dezinfekuota, kad joje tikrai buvo maistinis produktas ar galiausiai – kad ji pagaminta iš tinkamos medžiagos“, – kalbėjo įmonės atstovė.

Į klausimą, ar ne per didelė prabanga mokėti tokius pinigus už vienkartinį gaminį, A.Petkevičienė atsakė retoriškai.

„Kiekvienas turime savo vartotoją – vienam tai brangu, kitam – normalu. Trečias labai džiaugiasi galėdamas ant stalo pasistatyti gražaus dizaino ir puikios kokybės tarą. Lygiai toks pat klausimas, ar verta dėti brangesnį laikrodį į brangesnę dėžutę? Juk vis tiek tą dėžutę išmesite, o laikrodį nešiosite. Ar reikia tokios pakuotės kvepalams? Čia lygiai tas pats. Kiekvienas gamintojas tauresnį gėrimą ar aukštesnės kokybės prekę stengiasi pateikti išradingiau, mieliau, atitikti tą “premium„ kokybę“, – įsitikinusi pašnekovė.

Nejaučia naudos

Antrines žaliavas superkančios uostamiesčio bendrovės vadovas Laimonas Žemaitis pripažino, jog ši paslauga labiau populiari tarp įmonių nei gyventojų.

„Dažniausiai atnešama antrinė žaliava – makulatūra. Per mėnesį gal bus vienas antras atvejis, kai gyventojai atneša PET butelius, o makulatūros pristatoma du tris kartus per dieną. Galbūt žmonės nėra tokie aktyvūs, nes sunku pajusti apčiuopiamą naudą – tokia tara užima daug vietos, o svoris – menkas“, – įvertino pašnekovas.

Mažiausias supirktuvėje priimamas antrinių žaliavų kiekis – 5 kg. Skaidrūs buteliai superkami po 500 litų už toną, spalvoti – po 200 litų už toną.

Kituose miestuose veikiantys antrinių žaliavų supirkimo punktai plastiko tarą superka ne tik pagal svorį, bet ir kiekį. Vienas PET butelis kainuoja 3 centus.

L.Žemaičio teigimu, vieša paslaptis, kad į tokius punktus plastiko tara paprastai atkeliauja jau surinkta iš antrinių žaliavų konteinerių.