Parkas ties Palanga – lietuvių ir lenkų koncernams?

Lenkai plėsis Lietuvoje

Nors vėjo jėgainių parko statybos Lietuvos teritoriniuose vandenyse aukcionai dar vyks ne anksčiau nei po metų, Lenkijos žiniasklaidoje nurodyta, kad Lenkijos energetikos milžinė "PKN Orlen" rodo didelį susidomėjimą juose dalyvauti.

Apie tai, kad Lenkija yra nepaprastai suinteresuota bendradarbiauti su Lietuva vėjo jėgainių parko statyboje atviroje jūroje su "Ignitis", yra užsiminęs Lenkijos ministro pirmininko pavaduotojas ir Lenkijos valstybės turto ministras Jacekas Sasinas.

Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys Lenkijos žurnalistus tikino, kad dėl jūros vėjo jėgainių parko statybos prie Lietuvos krantų vyks du aukcionai. Pirmasis iš jų būtų baigiantis 2022-iesiems. Tikimasi, kad jame dalyvaus ir nugalės Lietuvos valstybės gamtinių dujų ir elektros tiekimo įmonė "Ignitis" kartu su neįvardyta užsienio kompanija.

Antrasis jūros vėjo jėgainių statybos prie Lietuvos krantų aukcionas vyks baigiantis 2023 m. Jame kaip pretendentas tapti aukciono nugalėtoju ir įvardytas Lenkijos energetikos koncernas "PKN Orlen", kuris aukcione dalyvautų kartu su jau minėta Lietuvos įmone "Ignitis". Tiesa, D.Kreivys Lenkijos žiniasklaidai akcentavo, kad aukcionai vyks konkurencijos pagrindu.

Šiuo metu rengiami būsimojo aukciono dokumentai ir atitinkamas įstatymas, kuris jau pateiktas svarstyti Lietuvos Seimui. Taip pat, anot D.Kreivio, planuojama, kad šių metų rudenį, konkrečiai lapkritį, vyks "Ignitis" derybos Varšuvoje su būsimuoju vėjo jėgainių parko statybos jūroje partneriu "PKN Orlen".

Ketinimai: Lenkijos žiniasklaidoje jau pristatoma, kad Lietuvos energetikos ministras D.Kreivys ir Lenkijos premjero pavaduotojas J.Sasinas sukirto rankomis dėl vėjo jėgainių parko statybos Lietuvos vandenyse. "Portalmorski.pl" nuotr.

Vysto vėjo jėgaines Lenkijoje

Lenkijos energetikos koncernas "PKN Orlen" yra vienas pagrindinių pretendentų statyti vėjo jėgainių parkus pačios Lenkijos teritoriniuose vandenyse.

Planuojama, kad šių metų lapkritį vyks derybos Varšuvoje su būsimuoju vėjo jėgainių parko statybos jūroje partneriu.

"PKN Orlen" kartu su Kanados kompanija "Northland Power" jau pripažintas iki 1,2 gigavato (GW) vėjo jėgainių parko "Baltic Power" statytoju Baltijos jūroje už 23 km nuo Lenkijos kranto tarp Lebos ir Chočevo.

Šį parką planuojama pradėti statyti 2023 m., o elektros energiją jis pradėtų tiekti jau 2026 m. Tikėtina, kad dalis elektros energijos iš to parko pasiektų ir Lietuvą, nes iki to laiko jau bus nutiesta elektros linija "Harmony Link".

"Orlen" grupė veikia ne tik Lenkijoje, bet ir Čekijos, Vokietijos, Lietuvos, Slovakijos rinkose, Kanadoje. Koncernas per metus gali perdirbti daugiau nei 35 mln. tonų įvairios žalios naftos. Centrinės ir Rytų Europos regione grupė turi per 2 800 degalinių.

Galimybė: vėjo jėgaines prie Lietuvos krantų lietuviai gali statyti kartu su lenkais.

Susieti per "Mažeikių naftą"

"Orlen" grupės ryšys su Lietuva yra ryškus per Mažeikių naftos gamyklą. "PKN Orlen" paskelbė pasirašanti sutartį su savo Lietuvos įmone "Orlen Lietuva" dėl 641 mln. eurų investicijų į šią įmonę.

Investicija skirta Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos pelningumui didinti ir prisidėti prie regiono energetinio saugumo stiprinimo. Investicijos bus baigtos iki 2024 m.

"PKN Orlen" prezidentas Danielis Obajtekas pareiškė, kad jei nebūtų investicijų, tai po kelerių metų – galbūt po penkerių ar šešerių – nebūtų ekonominio pagrindo šiai naftos perdirbimo gamyklai veikti. Pasak jo, Lietuvos Vyriausybė yra įsipareigojusi pagerinti privažiavimo kelius į "Orlen Lietuva" gamyklą. Gali būti, kad iš "Orlen Lietuva" gerės produkcijos išvežimas ir per Klaipėdos uostą.

Pristatant investicijas Mažeikiuose lankėsi jau minėtas Lenkijos ministro pirmininko pavaduotojas ir valstybės turto ministras J.Sasinas. Jis pripažino, kad su Lietuvos valdžia tarėsi ir dėl kitų "PKN Orlen" ir Lenkijos subjektų dalyvavimo formuojant energetikos pertvarką Lietuvoje.