Nacionaliniai bei regioniniai parkai uostamiesčio apylinkėse aktyviai vaduojami nuo senų ir neprižiūrimų pastatų. Kuršių nerijos nacionaliniame bei Pajūrio regioniniame parkuose nugriauta dešimtys apleistų pastatų.

"Planuojama, kad ateityje tokia funkcija bus perleista savivaldybėms, jos pačios galės spręsti, kurių apleistų pastatų nereikia. Tačiau prioritetas bus skiriamas esantiesiems saugomose teritorijose", – teigė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Projektų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojas Saulius Dragūnas.

Kelerius metus Kuršių nerijos nacionaliniame ir Pajūrio regioniniame parkuose skaičiuota, kiek apleistų pastatų reikėtų nugriauti. Specialistai jų suskaičiavo 60.

"Daugiausia – apie 50 – buvo rasta Kuršių nerijos nacionaliniame parke, o likusieji stovėjo Pajūrio regioniniame parke", – aiškino pašnekovas.

Kuršių nerijos nacionaliniame parke jau neliko dešimties apleistų pastatų, o Pajūrio regioniniame parke – dviejų.
Juodkrantėje buvo likviduotas nenaudojamas degalų sandėlis, Kuršių nerijos nacionaliniame parke – trys bunkeriai, plytų siena, katilinės kamino pagrindas.

Pajūrio regioniniame parke nugriauti objektai taip pat nebuvo maži – mūrinis stebėjimo postas su betonine aikštele, esantis Kretingalės seniūnijoje, ir apleista trijų aukštų mūrinė vadavietė, kurios tebuvo likę tik dalis konstrukcijų: sienos, stogas, perdangos.

Nors visų nustatytų pastatų pašalinti nepavyko, vedėjo pavaduotojas paaiškino, kad dalis jų ilgainiui sunyksta savaime, kai kuriuos po plytą išnešioja žmonės.

"Juk visuomet gali atsirasti ir naujų objektų, todėl darome išvadą, kad apie 50 pastatų dar liko", – sakė S.Dragūnas.

Nuo apleistų statinių ir kitų aplinką žalojančių objektų išvalytas kraštovaizdis padeda sukurti saugesnę ir patrauklesnę aplinką.

Be to, taip sudaromos sąlygos išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo vertybes, kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę. Saugomos teritorijos tampa dar patrauklesnės lankytojams bei turizmo plėtojimui.