Okupantai saugotų vertybes?

Šiuo metu Vyriausybėje yra rengiami įvairūs su galimu karu susiję sąrašai. Yra tvirtinami išskirtinę kultūrinę vertę turintys statinių kompleksai, atskiri pastatai ir patalpos, kitas kilnojamasis turtas, kultūros paveldo vietovės.

Šis Lietuvos turtas būtų ženklinamas UNESCO kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu skiriamuoju simboliu. Dar 1954 m. Hagoje buvo priimta UNESCO kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencija, kuri numato, kad turi išlikti pagarba kultūros vertybėms.

Netoleruotina, jei ginkluoto konflikto metu kultūros vertybės naudojamos kaip karinės priedangos objektai. Nurodoma, kad okupuotoje teritorijoje turi būti garantuojamas kultūros vertybių išsaugojimas. Kitaip tariant, okupanto valdžios institucijos turi imtis priemonių, kad kariai neišgrobstytų vertybių iš jų užimtos šalies.

Jau yra parengtas ir numatoma tvirtinti bendrą krašto apsaugos, vidaus reikalų ir susisiekimo ministrų įsakymą dėl objektų Jūros rajone ir Kuršių mariose atpažinimo tvarkos.

Nėra vertingų jūros objektų

Lietuvos išskirtinę kultūrinę vertę turinčių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų sąraše yra 141 objektas: pilys, dvarai, bažnyčios, vienuolynai, mokslo kompleksai, atskiri namai, rotušės, siaurojo geležinkelio kompleksai, sakraliniai ansambliai.

Sąraše yra trys Klaipėdos objektai: Pilies ir bastionų kompleksas, Klaipėdos pašto statinių kompleksas, Didžiosios Vandens gatvės namas ir sandėliai.

Saugotinų vietovių sąraše yra 52 Lietuvos objektai. Tarp jų iš Klaipėdos regiono minima vienintelė Kuršių nerija, kuri turi UNESCO statusą.

Kilnojamųjų kultūros vertybių sąraše yra 77 objektai. Iš Klaipėdos jame yra Lietuvos jūrų muziejus, Kopgalio fortas, Laikrodžių muziejus, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka, Prano Domšaičio galerija, Klaipėdos regioninis valstybės archyvas.

Iš tiesų liūdna, kad Klaipėdoje nėra nė vieno vertingo, išskyrus Jūrų muziejų, su uostu, laivybos ir kita su jūrų veikla susijusio objekto.

Realybė: Kopgalis su Jūrų muziejumi yra viena vertingiausių teritorijų šalia Klaipėdos. / „Wikipedia.org“ nuotr.

Stiprins vandenų stebėjimą

Lietuvoje esant galimo karo nuojautai, formuojami ir kitokie sąrašai. Tarp jų ir reikšmingų oro uostų, kitų strateginių objektų sąrašai. Gali būti, kad ginkluoto konflikto metu strateginiuose objektuose būtų gerokai sustiprinta jų apsauga tiek nuo žemės, tiek iš oro.

Jau 2022 m. buvo patvirtintas krašto apsaugai svarbių mobilizacinių objektų sąrašas. Tarp jų minimas Klaipėdos jūrų uostas ir Palangos oro uostas.

Jau 2022 m. buvo patvirtintas krašto apsaugai svarbių mobilizacinių objektų sąrašas

Ginkluoto konflikto atveju, jei Lietuva nuo Lenkijos būtų atskirta per Suvalkų koridorių, Klaipėdos jūrų uostas taptų beveik vieninteliu itin svarbiu aprūpinimo iš Vakarų Europos tašku.

Neatsitiktinai Lietuva rengiasi stiprinti tiek Baltijos jūros, tiek Kuršių marių stebėjimą. Šiuo metu yra parengtas ir numatoma tvirtinti bendrą krašto apsaugos, vidaus reikalų ir susisiekimo ministrų įsakymą dėl objektų Jūros rajone ir Kuršių mariose atpažinimo tvarkos aprašo.

Jame išdėstoma griežtesnė tvarka, kaip turi būti stebimi Kuršių marių ir teritoriniai Baltijos jūros vandenys, nurodoma, kokios stebėjimo priemonės turi būti naudojamos, kokia turi būti įvairių pareigūnų reakcija teritoriniuose vandenyse susidūrus su neatpažintu objektu.

Į Lietuvos teritorinių vandenų stebėjimo sistemą įvedama ne tik Lietuvos kariuomenė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bet ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Lietuvos transporto saugos administracija. Bent jau šių institucijų vadovai tvirtins stebėjimo duomenų įvedimo tvarkos aprašą. Tai reiškia, kad dėl valstybės saugos kiekvienas į Lietuvos teritorinius vandenis tiek jūroje, tiek Kuršių mariose įplaukęs objektas bus fiksuojamas ir įtraukiamas į sąrašus.