Mokytojai reikalauja susitikimų su politikais – prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos per Heloviną jie surengė akciją, atsinešę tiek moliūgų su žvakelėmis, kiek milijonų eurų nori gauti papildomai, – per 117, o ne 55,5, kaip numatyta 2020 m. biudžeto projekte.

Teigiama, kad streikuojančių pedagogų šių metų gale gali būti daugiau nei ankstesniais metais, nes tam rengiasi dvi švietimo darbuotojų profsąjungos, o prie jų žada prisijungti ir kitos, ne tik švietimo darbuotojų.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo vadovė Laima Juknienė tikino kol kas stebinti situaciją ir pedagogų derybas su Vyriausybe.

"Kai kita Lietuvos dalis pradės streikuoti, turėsime laiko spręsti. Žiūrėsime, kokie yra reikalavimai, tada bus aišku, ar prisijungsime prie streiko. Situacija yra visur vienoda, kaip ir pernai. Bet tada vieni streikavo, o kiti – ne. Gal tai bus toks pasidalijimas, vieną kartą vieni, kitą kartą kiti prisiims streiko naštą. XXI a. švietimo darbuotojų streikuose Klaipėdos mokytojai būdavo aktyviausi ir prisijungdavo vieni pirmųjų", – paaiškino L.Juknienė.

Pernai itin aktyviai ir ilgai reiškę protestą, klaipėdiečiai sutaupė šalies biudžetui apie 600 tūkst. eurų. Streikuojantiems mokytojams nesumokėti pinigai buvo pervesti į biudžetą. Kur buvo panaudoti rezervinio fondo pinigai, kuriais, tikėtasi, bus apmokėta streikavusiems mokytojams, L.Juknienė tikino atsakymo nesulaukusi.

Kadangi švietimo darbuotojai pernai streikavo vėlų rudenį, daugeliui jų Kalėdos buvo nelinksmos – mažas algas gaunantys žmonės negavo ir tos menkos sumos.

Klaipėdiečiai abejoja, ar streikais dabar grasinantys pedagogai tuo ir užsiims, apie tai byloja jų veiksmai.

Vienos švietimo darbuotojų profsąjungos Kauno miesto pirmininkė yra ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Seimo švietimo ir mokslo komiteto narė Aušra Papirtienė. Valdančiosios Seimo daugumos atstovai palaiko šią profsąjungą. Biudžetą tvirtins Seimas, tad komiteto siūlymai gali būti atmesti. Todėl kalbos apie rūpinimąsi pedagogų algomis ir grasinimas streiku gali labiau priminti politikavimą bei priešrinkiminį žaidimą.

Toks spėjimas gali būti grindžiamas pasiruošimu streikui, kurio kol kas nematyti, esama tik kalbų.