Procedūriniai priekaištai

Plečiant krovinių apyvartai į uosto pietinę dalį, aplinkkelio svarba vis labiau didėjo. Jau kurį laiką niekaip nepavyksta suderinti pietinio aplinkkelio detaliojo plano. Jo procedūros užstrigo teismuose.

Dar 2015 metų rugsėjį Klaipėdos miesto savivaldybė patvirtino pietinio aplinkkelio detalųjį planą. Jį teismui apskundė bendrovė „Ferteksos transportas“. Ji nurodė, kad kelias jos sklypus padalins į dvi dalis, į juos suplanuotos netinkamos nuovažos.

Buvo pateikta ir daugiau, pagrinde procedūrinių priekaištų detaliojo plano rengėjams. Pavyzdžiui, ar turėjo teisę detalųjį planą rengti Klaipėdos miesto savivaldybė, jei būsimasis kelias apima ir Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono ribas? Tačiau teisme paaiškėjo, kad dėl detaliojo planavimo tarp dviejų savivaldybių buvo pasirašyta jungtinės veiklos sutartis, kurią patvirtino jų tarybos.

Arba, kodėl buvo rengiamas detalusis planas, jei pietinis aplinkkelis pripažintas valstybinės reikšmės objektu, o juose rengiami ne detalieji, o specialieji planai?

Taip pat turėta priekaištų, kodėl kelio detalųjį planą rengė Vokietijos kompanija „Eisenbahn und Bauplanungsgesellschaft“ subrangovu samdydama bendrovę „Sweco Lietuva“. Jog Vokietijos kompanija neturėjo patvirtintos Lietuvoje reikalingos kvalifikacijos?  

Teismų karuselė

Pietinis aplinkkelis pradėtas formuoti net nuo 2007 metų. Bet per dešimtmetį taip ir nepavyko jo pradėti statyti. Dėl to ypač kenčia Klaipėdos miestas, nes nuolat didėjantys uosto pietinės dalies transporto srautai juda per miestą.

Detalusis planas jau buvo parengtas 2010 metų spalį. Tačiau tuomet „Ferteksos transportas“ ir dar vienas fizinis asmuo – žemės sklypo savininkas per teismus įrodė, kad tas kelias pažeistų jų teises. Nebuvo numatyti įvažiavimai į jų sklypus. Todėl 2012 metų birželį Detaliojo plano sprendiniai Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo panaikinti.

Iš naujo pietinio aplinkkelio detalųjį planą Klaipėdos miesto savivaldybė pradėjo rengti 2013 metų balandį dar prieš Seimui tų pačių metų birželio 18 d. pripažįstant šį aplinkkelį valstybinės reikšmės objektu. Todėl vėliau teismas konstatavo, kad galėjo būti rengiamas kelio detalusis planas, nes, kai tai pradėta, jis dar nebuvo valstybinės reikšmės objektas.

Naujai parengtas detalusis planas buvo patvirtintas 2015 metų rugsėjį. Ir tos pačios bendrovės „Ferteksos transportas“ apskųstas vėl ir vėl įklimpo į teisminius ginčus pusantrų metų. Pradžioje Klaipėdos apygardos administracinis teismas „Ferteksos transporto“ skundą atmetė 2016 metų kovo 25-ąją. Po to šiemet balandžio 10 dieną šio teismo sprendimo pagrįstumą patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 

Aplinkkelio svarba

Pagal numatytą planą 6,8 kilometrų ilgio Klaipėdos miesto pietinis aplinkkelis tęsis nuo Minijos – Jūrininkų sankryžos pietryčių kryptimi Taikos prospektu susikirs su kairių gatve ir nuo geležinkelio stoties „Draugystė“ tęsis rytų kryptimi link Klaipėdos – Šilutės kelio Nr. 141, kur į jį įsilies ties Dumpiais. Kelyje numatyta įrengti 6 sankryžas, pėsčiųjų ir dviračių takus. Pagal kelias eis papildomi keliai, kurie jungs žemės sklypų savininkų teritorijas.

Pietinį aplinkkelį planuojama statyti naudojantis Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijomis. Šio kelio statyba visiškai atitinka viešo intereso sąvoką. Įrengus pietinį aplinkkelį būtų žymiai pagerintas susisiekimas su uostu, sumažintas neigiamas uosto poveikis gyventojams, iš dalies sumažintas Klaipėdos miesto gatvių apkrovimas sunkiuoju transportu.

Uosto pietinio aplinkkelio tiesimo istorijoje labiausiai stebina tai, kad itin svarbaus objekto planavimo procedūros jau tęsiasi dešimtmetį. Ir tai ne pirmas atvejis, kai teismus įvėlus detaliojo plano sprendinius objektų planavimo procedūros gerokai užsitęsia, o kai kuriais atvejais net ir lieka neįgyvendintos. Panašiai nutiko su Šventosios uosto detaliuoju planu. Kol teisme vyko ginčai dėl jo detaliojo plano, iš ES numatyta parama atiteko keliams tiesti, o vėliau paaiškėjo, kad naujo programavimo ES parama Šventosios uostui nebegali būti skiriama.