Tako rekonstrukcijai per milijoną eurų

Klaipėdoje nuo 2020 m. rugsėjo vykdomas bene didžiausias pastarojo meto uosto rekonstrukcijos projektas. Rekonstruojami pietinis ir šiaurinis molai. Tai daroma tam, kad Klaipėdos uosto vartuose būtų išgilinta iki 17 m ir ateityje jis galėtų priimti didžiausius į Baltijos jūrą įplaukiančius laivus.

Paraleliai atliekami ir su abiejų molų traukos didinimu klaipėdiečiams ir svečiams susiję darbai. Neseniai paaiškėjo, kad klaipėdiečių taip laukiamą pietinį bangolaužio taką su dviem apžvalgos aikštelėmis rekonstruos akcinė bendrovė „HISK“ iš Panevėžio.

Po konkurso paaiškėjo, kad pietinio molo tako rekonstrukcija kainuos 1 mln. 296 tūkst. 377 eurus.

Planuojama, kad bus atnaujintas dabartinis pietinio molo takas, pašalintos jo suirusios detalės, takas bus padengtas specialia danga.

Apžvalgos aikštelių įrengimas yra paskutinieji molų rekonstrukcijos pirmojo etapo darbai. Prieš tai atskirai vyko pačių pietinio ir šiaurinio molų rekonstrukcijos, buvo įrengtos arba dar rengiamos šių molų atraminės sienutės.

Apžvalgos aikštelių įrengimas yra paskutinieji molų rekonstrukcijos pirmojo etapo darbai.

Įkvėpėjas – šiaurinis molas

Esminė naujovė bus tai, kad ant pietinio tako kraštų bus įrengtos dvi apžvalgos aikštelės. Vienos ilgis su priėjimo takais bus iki 42 m, kitos – 59 m. Tai bus du iki 2 m pakilimai virš molo tako su laiptais ir turėklais iš abiejų pusių. Pats molo takas yra daugiau nei 3 m aukštyje virš jūros lygio. Planuojama įrengti ir pandusą, kad ant apžvalgos aikštelės su vežimėliais galėtų užvažiuoti žmonės, turintys negalią.

Pagal projektuotojų sumanymą aikštelės būtų rengiamos kairėje tako pusėje su patrauklesniu vaizdu į Baltijos jūrą. Tačiau iš jų bus galima stebėti tiek saulėlydžius jūroje, tiek per uosto laivybos kanalą plaukiančius laivus.

Iš viso planuojama tvarkyti net 6 400 kv. m ilgio taką per pietinį molą. Takas ant pietinio molo bus padengtas poliuretanine danga, kad nebūtų slidu.

Uosto molų sutvarkymo sąlygose, kurios susijusios su specialiais architektūros reikalavimais, nurodyta, kad ant molų turi būti įrengtos mažosios architektūros detalės – šviestuvai, suoliukai, šiukšliadėžės. Žmonėms naudotis pritaikyti molai turi būti aptverti.

Galima teigti, kad pietinio molo tvarkymo ir pritaikymo žmonėms įkvėpėju yra šiaurinis molas. Jis tapo itin svarbia Klaipėdą kaip jūrinį miestą akcentuojančia žmonių traukos vieta.

Tikėtina, kad sutvarkytas pietinis molas, kuris ir anksčiau buvo atviras, taip pat taps žmonėms svarbia vieta. Jei žmonės po apsilankymo Lietuvos jūrų muziejuje įprastų paėjėti ir iki molo, pasigrožėti nuo jo jūra ir Klaipėdos uostu, tai jau būtų pasiekimas formuojant Klaipėdą kaip patrauklią jūrinę vietą.

Schema: 1227 m ilgio pietinio molo schemoje matosi vienos aikštelės išdėstymas jo viduryje, o kitos – dalyje prie galvutės. V. Matučio nuotr.

Molai tvarkomi nuolat

Lietuvos ir Klaipėdos istorijoje tiek pietinis, tiek šiaurinis molai yra itin svarbūs. Sunku net įsivaizduoti, kad kažkada jokių molų nebuvo. Vėjas į Klaipėdos kanalą pustė smėlį, gynė bangas, kurios kanalą užnešdavo, apsunkindavo laivybą.

Galima įsivaizduoti, kad Klaipėdos laivybos kanalas be molų buvo kažkas panašaus į tai, kas dabar yra Šventojoje ir su kokiomis problemomis susiduriama.

Klaipėdos uosto šiaurinis molas buvo pradėtas statyti palyginti vėlai. Jis buvo statomas nuo 1834 iki 1884 m. Pietinio molo statybos vyko nuo 1847 iki 1861 m. Anuomet tai buvo ilgas ir sunkus darbas, nes medžiagas medinius polius ir akmenis tekdavo gabenti arkliais.

Dabar molų rekonstrukcijos trunka 2–3 m. Dabartinius molus planuojama baigti rekonstruoti dar šiais metais.

Iki šiol abu molai buvo jau ne kartą tvarkyti. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo tai daroma antrą kartą. Pirmą kartą apie 2000–2002 m. buvo įrengti molų galų pailginimai, kurie turėjo gesinti per vartus į uostą plūstančias ir laivus smarkiai šokdinusias išilgines bangas.