Klaipėdoje nerealu pamatyti tokį vaizdą, koks yra tapęs kasdienybe didžiuosiuose Europos miestuose, kur skveruose ir aikštėse nevaržomi poilsiauja miestiečiai.

Prigulė, dainavo ir valgė

Vakarų Europos gyventojai, neišvažiuodami iš didelių savo miestų, gali pasinerti į poilsį žaliuosiuose plotuose.

Čia niekas nedraudžia ne tik gulėti ant žolės, bet ir pasistatyti kepsninę, vaikams įrengtos žaidimo aikštelės, o suaugusieji nesunkiai randa vietos maloniems laisvalaikio užsiėmimams.

Klaipėdoje gulinėti skveruose nėra įprasta, nors tokių vietų, kur galima būtų pasikloti paklotą ir išsitiesti prieš saulutę, netrūksta.

Prieš kurį laiką klaipėdiečiai stebėjosi užsieniečiais, kurie laukė autobuso ir laisvalaikį leido ne "Akropolyje", o kitapus gatvės ant žolės. Marga kompanija sėdėjo ratu, dainavo, valgė, gulėjo ir nė kiek nesibaimino, kad elgiasi kitaip nei pas mus priimta.

Išsirengti negalima

Klaipėdiečiai taip pat negali net įsivaizduoti pikniko Skulptūrų parke ar skverelyje prie upės netoli buvusio bendrovės "Teo" pastato, ką jau kalbėti apie Poilsio parką ar naujai įrengtus parkus pietinėje Klaipėdos dalyje.

Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vadovė Irena Šakalienė tikino, kad parke ant savo pakloto kultūringai poilsiaujančių žmonių niekas nebaustų, svarbu, kad jie nešiukšlintų.

"Jeigu visi pradės kepti kepsninėse dešras, mieste bus netvarka. Ant gėlyno gulėti, kaip pas mus kai kas mėgsta, negalima. Išsirengti nuogai negalima. Jeigu parkelyje sėdėsite ant paklotuko, iš savo atsinešto termoso įsipilsite puodelį kavos, o išeidami susirinksite šiukšles, niekas nebaus. Taip yra visame pasaulyje. Bet pas mus nėra tokios mados", – tikino I.Šakalienė.

Poilsis – tik šunims

Uostamiesčio policijos Prevencijos skyriaus viršininkas Kazimieras Sinkevičius tvirtino, kad budėtojai vasaromis sulaukia klaipėdiečių skundų dėl neva ne vietoje iškylaujančių žmonių.

"Vietų, kur galima pasistatyti kepsninę ar gulinėti, numatyta nėra. Viskas turi būti daroma kultūringai. Bet mūsų žmonės jei jau atsisėdo ant žolės, tuojau pat išsitraukia ir butelį, o netrukus tai, ką išgėrė, turi išpilti. Kai pradeda viešai šlapintis, tai ir skundai pasipila, – apie žmonių įpročius žaliosiose zonose kalbėjo K.Sinkevičius. – Turime pripažinti, kad Klaipėdoje šunims vedžioti yra paruošta vietų, bet žmonių poilsiui jų trūksta."

Balkone kepė mėsą

Praėjusį savaitgalį prie akcijos "Darom 2010" dalyvių prisijungę daugiabučių gyventojai daug kur darbus baigė bendru kaimynų pikniku.

Žmonės nešėsi į kiemus kepsnines, kepė dešreles ir drauge vaišinosi.

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresnysis inspektorius Antanas Pocius tikino, jog kuriant laužą, naudojantis kepsninėmis ar šašlykinėmis iki pastatų turi būti 6 metrų atstumas.

Pastatuose įkurti tokius įrenginius draudžiama.

Nemalonumų buvo sulaukęs ir garsus Klaipėdos floristas, kai balkone sumanė išsikepti mėsos. Netrukus į jo buto duris pasibeldė ugniagesiai.

Kaimynai ne kartą kvietė gelbėtojus drausminti Ligoninės gatvėje naujos statybos namo viršutiniame aukšte gyvenančius žmones, kurie atviroje terasoje užsikūrė kepsnines.

"Nei balkonuose, nei lodžijose atvira ugnis negalima. Už tokius dalykus gresia bauda nuo 25 iki 250 litų", – teigė A.Pocius.

Liepsnos – pajūryje

Apie draudimus saugomose teritorijose prie jūros, marių ar ežerų jau sklinda legendos. Kai kuriose šių vietų net pėsčiomis vaikščioti neleidžiama.

Itin patraukli vieta iškylauti šiltomis vasaros naktimis – pajūris. Jūros šventės dienomis prie Baltijos nakvynės ieško iš kitų Lietuvos vietų atvažiavę jaunuoliai.

Tačiau taisyklės neleidžia paplūdimiuose rengti stovyklavietes.

Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius aiškino, kad parko teritorijoje miškuose negalima kurti laužų ar rengti stovyklavietes.

Bet pajūryje, kur nėra paplūdimio teritorija, už 100 metrų nuo miško, galima pasistatyti kepsninę, palapinę. Tai nėra draudžiama.

"Jei žmogus ant smėlio pasistatys kepsninę, o išeidamas išsineš pelenus ir sutvarkys tą vietą, niekas nedraus ieškoti romantikos prie jūros. Net jei pelenus užkas smėlyje, neįžvelgiu problemos, svarbu, kad nebūtų bet kur pilama, – tvirtino D.Nicius. – Kepsninės yra tapusios tik pastarųjų penkerių metų aktualija. Keliskart matėme Giruliuose ant bunkerių ugneles. Pasirodo, žmonės pasistato mažytes kepsnines, kūrenamas sausu spiritu. Nieko baisaus čia nematau".

Klaipėdoje – jokių laužų

Pajūryje nuo Klaipėdos iki Palangos specialios stovyklavietės nėra. Yra tik bendrojo poilsio teritorija.

D.Niciaus tikinimu, kepsninės kol kas nėra didelė problema. Dviračių take yra atokvėpio vietų, ten galima būtų ir kepsnines pasistatyti, bet nėra laužaviečių.

Netoli Klaipėdos tinkamai įrengta poilsio vieta yra tik prie Kalotės ežero.

Priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas Virginijus Banevičius įspėjo, kad Kairių, Girulių ir Neringos miškuose laužų kurti negalima. Tik sąskrydžius pajūryje rengiantys organizatoriai pasirūpina leidimais paplūdimyje kurti laužus. Bet tada turi būti paskirtas žmogus, atsakingas už priešgaisrinę apsaugą.

Mieste taip pat be leidimo laužų kurti negalima.

Laužą ar kepsninę kurti, iškylauti geriausia kaimo sodybose, bet visos paslaugos ten mokamos.