Žlunga ir garsenybės

Šiuo metu Klaipėdos apskrities teismai yra užbaigę tik septynių asmenų bankroto bylas.

Neseniai į teismą dėl asmens bankroto procedūros inicijavimo kreipėsi buvęs krepšininkas Gintaras Einikis.

Tarp puspenkto šimto bankrutuojančių žmonių – ne tik G.Einikis, bet ir žinoma atlikėja Aistė Pilvelytė.

Su slegiančiomis skolomis nepajėgė susidoroti buvęs grupės "Picaso" dainininkas Dainius Skinderis, "Mis Lietuva 1996" Sandra Chlevickaitė.

Kiek anksčiau Latvijoje bankrutavo dainininkas Andrius Rimiškis. Teismų duris dėl bankroto varstė ir aktorius Ramūnas Rudokas.

Bankroto procesas su skolomis nesusidorojusiems piliečiams dažniausiai trunka apie trejus metus.

Sėkmingai užbaigus bankroto procedūrą, niekas netrukdo tokiam asmeniui ir vėl kreiptis į banką naujo kredito.

Juodajame sąraše – 10 metų

"Informacija apie bankrotą patyrusį fizinį asmenį yra skelbiama viešai 10 metų nuo bankroto proceso baigimo ar jo nutraukimo dienos. Ši informacija yra prieinama Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos duomenų bazėje. Minėtame tinklalapyje kiekvienas potencialus kreditorius – bankas, kredito unija ar sutelktinio finansavimo platformos dalyviai gali pasitikrinti informaciją apie asmenį, prašantį jam suteikti paskolą", – situaciją komentavo SEB banko Lietuvoje atstovė žiniasklaidai Jovita Bazevičiūtė.

Fiziniam asmeniui, kuriam buvo iškelta bankroto byla, nėra taikomi apribojimai, draudžiantys kreiptis į banką dėl finansavimo.

"Vienareikšmiškai atsakyti, koks būtų banko verdiktas, negalėtume. Kiekvienas sprendimas dėl kliento finansavimo yra individualus, bankas jį priima tik įsitikinęs kliento pajamų tvarumu ir įvertinęs visą visumą aplinkybių, tarp jų – ir asmens mokumo istoriją", – tikino J.Bazevičiūtė.

Iš užsienio – į teismą Klaipėdoje

Dažnokai į bankroto administratorių duris besibeldžiantys piliečiai nesismulkina ir be skrupulų, vos peržengę slenkstį, išpyškina: "Kiek reikia sumokėti, kad skolas nurašytų?"

"Ateina žmogus ir net nežino, kiek ir kam yra skolingas. Būna, jog nelabai supranta, kad skolas vis tiek reikės grąžinti. Kartais galima įtarti, kad mėginama bankroto procedūromis pasinaudoti nesąžiningai. Tačiau tokie atvejai sudaro tik kelis procentus", – tikino įmonės "Principo reikalas" bankroto administratorius Irmantas Lengvinas.

Daugelis konsultuodamiesi su bankroto administratoriais nesikuklina ir tiesiai šviesiai klausia, ar, sėkmingai nurašę asmens bankroto proceso metu buvusius kreditus, vėl galės kreiptis į bankus naujos paskolos.

"Sunku pasakyti, kaip bankai vertina tokius atvejus. Tačiau, kiek žinau, pastarieji tikrina tik pastarųjų šešių mėnesių kliento mokumą. Tik tais atvejais, kai kyla klausimų, patikrinamas ilgesnis mokumo laikotarpis", – tikino pašnekovas.

Kitas klausimas – kaip sėkmingai Lietuvoje bankrutavusių lietuvių mokumą vertintų užsienyje įsikūrusios kreditavimo įstaigos?

"Mano praktikoje tokių pavyzdžių nebuvo. Tačiau neseniai sėkmingai bankrutavo užsienyje gyvenanti lietuvių pora, kuri nuosekliai laikėsi mokumo grąžinimo plano ir, net gyvendama užsienyje, sugebėjo Lietuvoje užbaigti bankroto procedūrą", – pasakojo I.Lengvinas.

Įsidarbino Norvegijoje

Šalia Gargždų nuosavą namą stačiusią porą į skolų liūną įklampino vyro nesėkmės versle.

Sutuoktinius į emigraciją pastūmėjo vienintelė viltis – atsikratyti finansinės naštos.

Emigrantų šeima kantriai skraidė iš Norvegijos į uostamiestį, kur Klaipėdos miesto apylinkės teisme vyko bylos nagrinėjimas.

"Kiekvienam, pateikusiam prašymą pradėti asmens bankroto bylą, privalu sudaryti mokumo atkūrimo planą. Ankstesnės redakcijos įstatymas buvo numatęs, kad mokumo atkūrimo planas gali trukti iki penkerių metų. Dėl to ir kildavo daugiausia ginčų. Kreditoriai reikalaudavo ilgiausio termino. Naujesnės redakcijos įstatyme pažymėta, kad šis terminas sumažintas iki trejų metų", – aiškino I.Lengvinas.

Neteko namo

Dėl bankroto į teismą Klaipėdos rajono gyventojai kreipėsi 2013 m.

Finansinės bėdos šeimą užgulė po 2008 m. krizės. Darbų vadovu dirbęs vyras turėjo įkūręs įmonę. Jo sutuoktinė taip pat gaudavo algą.

Pasiskolinusi pinigų iš banko šeima statėsi namą Klaipėdos rajone. Dar kelis tūkstančius eurų sutuoktiniai skolinosi iš privataus asmens namui įrengti", – pasakojo bankroto administratorius.

Ši istorija, anot I.Lengvino, unikali tuo, kad nors šeimos svajonės įsikurti naujame būste ir žlugo, tačiau lietuviai rado būdą, kaip išbristi iš skolų.

"Jie abu išvyko dirbti į Norvegiją. Gavo ten darbą. Išsiaiškinus, kiek šeimai reikia lėšų bent minimaliems poreikiams tenkinti, apskaičiavome, kiek galima gauti už parduodamą būstą ir kokią sumą galima grąžinti bankui", – aiškino I.Lengvinas.

Paklaustas, kokią kredito dalį dažniausiai pavyksta išmokėti skolininkams bankroto bylose, I.Lengvinas patikino, kad statistika Lietuvoje – liūdna.

"Buvo skelbta, kad tik du procentus įsiskolinimų pavyksta grąžinti. Bet mūsų praktikoje buvo ir tokių atvejų, kai pavykdavo atsiskaityti visiškai", – akcentavo bankroto administratorius.

Turtą slėpė užsienyje

Šiuo metu Klaipėdos apskrityje vyksta 460 asmens bankroto procesų.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad bankroto įstatymas yra landa ne pagal pajamas pamėgusiems gyventi piliečiams.

Tačiau bankroto administratorius I.Lengvinas tikino, kad tai nėra absoliuti taisyklė ir tik galimybė atsikratyti skolų naštos.

"Faktiškai kiekvienoje bankroto byloje galima rasti ir skaudžių išgyvenimų, ir šeimos tragedijų. Juk Lietuvoje dažnai pasitaiko, kad, pašlijus santykiams, byra ir santuokos. Kiekviena byla yra specifinė. Bankroto procedūra ne kažkokio mygtuko paspaudimas, nurašant skolas. Tačiau kartais lietuvaičiai gudrauja. Vienoje byloje netikėtai paaiškėjo, kad bankrutuojantis asmuo Anglijoje turi namą, gerą automobilį", – prisiminė I.Lengvinas.

Baudų nenurašys

Neseniai į teismą dėl asmens bankroto bylos pradėjimo kreipėsi skandalais išgarsėjęs buvęs krepšininkas G.Einikis.

Ne viena administracine bauda baustas klaipėdietis, pavyzdžiui, negalėtų nurašyti baudų bankroto procedūros metu.

"Pagal įstatymą negalima nurašyti tų priteistų žalų, jei buvo sužalotas žmogus. Nenurašomi įsipareigojimai dėl nelaimingų atsitikimų darbe. Nenurašomas ir priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, paskirtos baudos", – aiškino bankroto administratorius.

Nenurašomi fizinio asmens nesumokėti įsipareigojimai valstybei.

Nenurašomi ir įkeitimu ar hipoteka užtikrinti kreditoriniai reikalavimai, jeigu kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu.

Teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jei paaiškėja, kad žmogus savo turtą pragėrė.

Jei paaiškėja, kad asmuo tapo nemokus dėl žalingų įpročių – piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis, azartiniais žaidimais, teismas atsisako kelti bankroto bylą.

Bankas rado išeitį

Ne visais atvejais bankrutuojantis žmogus netenka savo būsto.

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad skoloms padengti žmogus privalėtų paaukoti visą savo turimą turtą ir jį parduoti.

"Tačiau pasitaiko galimybių išsaugoti būstą. Turime tokią bylą, kurioje žmogus turi 90 tūkst. eurų skolą. Iškėlus bankroto bylą, turto vertintojai įvertino būstą 50 tūkst. eurų. Sudarėme mokėjimo planą. Trejus metus žmogus mokės bankui įmokas už nuomą, o tada, pasibaigus bankroto procedūrai, žmogus pasirašys naują kreditavimo sutartį, pagal kurią jis išmokės bankui 50 tūkst. eurų. Tai yra ta suma, kurią bankas gautų pardavęs turtą. Bankas gauna tai, ką mokėtų rinka. Būtų nurašoma 40 tūkst. eurų suma, tai yra tiek, kiek susidarė dėl nekilnojamojo turto burbulo", – pasakojo I.Lengvinas.

Pirma banko reakcija buvo nepatikli.

Tačiau, apsvarstęs galimus nuostolius, įvertinęs rizikas, bankas sutiko sudaryti tokią sutartį su bankrutuojančiu asmeniu.

Turtą mėginant pardavinėti varžytinių metu bankas net negalėtų tikėtis už jį gauti rinkos kainą, ji gerokai smuktų.

Pensininko skola – 6 mln. eurų

Tiesa, ne visos bankroto istorijos – tokios sėkmingos.

Neseniai teisme savo skolas vardijo vienas pensininkas, kuris skolingas kelis milijonus eurų.

Vyras tik nekaltai šypsojosi, kai jo istorija nusistebėjo teisėja, – iš kur pensininkui tiek drąsos skolintis milijonus?

O štai kitas 70-metis pensininkas į bankrutuojančiųjų sąrašus pateko po to, kai įsipareigojimų neįveikė jo vaikai.

Žmogus laidavo už savo vaikus, kurie ėmė paskolą banke. Vaikų verslui žlugus, paskui save į bankroto duobę jie nusitempė ir ligotą tėvą.

"Pasitaiko atvejų, kai išaiškėja, kad skolininkas nuslepia tikrąją turto padėtį užsienyje. Mes negalime žinoti, kokiose šalyse žmogus gali turėti nekilnojamojo turto. Tokios situacijos jau dvelkia sukčiavimu", – pastebėjo I.Lengvinas.

Būna ir priešingų situacijų, kai kreditoriai pernelyg stropiai seka savo skolininkus.

Vienai nėščiai moteriai, gyvenančiai Šilutėje, teko aiškintis teisme, dėl kokių priežasčių ji savo sveikatos problemas patikėjo privačiai ginekologų klinikai.

Kreditoriai ėmė piktintis – kodėl bankrutuojantis asmuo nesikreipė į valstybinę medicinos įstaigą, o nužingsniavo į privačią?

"Iškilo klausimas, ar ne per daug prabangos? Paaiškėjo, kad nėštumas buvo komplikuotas, todėl moteris tiesiog rūpinosi sveikata", – pastebėjo bankroto administratorius.

Dėl kredito – prostitučių paslaugos

Kartais bankroto bylose pasitaiko ir kuriozinių situacijų.

Teismui nagrinėjant vienos pagyvenusios ponios bankroto bylą, staiga paaiškėjo, kad moteris kažkur pradingo.

Netrukus sužinota, kad ji yra Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Moteris buvo teisiama už sąvadavimą.

Peržvelgus baudžiamąją bylą, paaiškėjo, jog prispausta skolų pensininkė nėrė į pikantišką biznį – ieškojo klientų jaunoms merginoms.

Kaltės teisme ji neneigė, smulkiai papasakojo, kur ir už kiek siūlė jaunų merginų paslaugas klientams.

Viso to gyventoja griebėsi dėl neišmokėto kredito.

Moters sutuoktinis nėrė į alkoholio liūną, tad finansiniai įsipareigojimai užgriuvo žmonos pečius, nes iš valytojos algos ji nepajėgė mokėti palūkanų.