Pereiti į pagrindinį turinį

Regiono jūrų keltų versle – pokytis

2023-05-20 15:00

Šiomis dienomis laivybos kompanija „Stena Line“ išplatino pranešimą, kad pagrindine savo veiklos rytų Europoje vieta laikys Latvijos Ventspilio uostą.

Vieta: „Stena Line“ jūrų keltas į Švedijos Nineshamno uostą plaukioja nuo 2012 m.
Vieta: „Stena Line“ jūrų keltas į Švedijos Nineshamno uostą plaukioja nuo 2012 m. / V. Matučio nuotr.

Įsigijo nuosavybę Ventspilyje

„Stena Line“ tvirtina, kad Ventspilio uoste įsigijo keltų ir ro ro veiklą. Iš ko susideda šios veiklos sandoris, „Stena Line“ generalinis direktorius Niclas Martenssonas nekomentavo. Teigė, kad tai yra komercinės sandorio sąlygos, kurios nebus komentuojamos. Jis tik užsiminė, kad „Stena Line“ Ventspilio uoste įsigis dalį nuosavybės.

Panašu, kad „Stena Line“ Ventspilio uosto keltų ir ro ro veiklą perims iš Latvijos Susisiekimo ministerijos. N. Martenssonas tikslino, kad keltų ir ro ro veiklos sandoriui dar turinti pritarti Latvijos valdžia.

Iki 2020 m. Ventspilio uosto valdytoju buvo šio miesto savivalda. 2019 m. pabaigoje kilo didžiulis skandalas, kai JAV Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuras paskelbė sankcijas Ventspilio laisvojo uosto direkcijai. Jos buvo siejamos su šio uosto valdybos pirmininku ir Ventspilio meru Aivaru Lembergu. Jį Amerikos valdžia buvo įtarusi korupcija, pinigų plovimu, dokumentų klastojimu ir piktnaudžiavimu valdžia.

Po šio skandalo Latvijos valdžia nacionalizavo ne tik Ventspilio, bet ir Rygos uostą.

Dėlioja ateities planus

N. Martenssono teigimu, Ventspilio uostas taps strategine „Stena Line“ vieta plėtojant jūrų keltų verslą rytinės Baltijos regione.

„Stena Line“ skelbimas apie keltų ir ro ro veiklos įsigijimą Ventspilio uoste yra logiškas. Ši kompanija iš Ventspilio nuo 2012 m. vykdė krovinių gabenimą jūrų keltais. Pagrindinė jos keltų linija buvo ir yra iš Ventspilio į Švedijos Nineshamno uostą.

Po dalies verslo įsigijimo Ventspilio uoste „Stena Line“ interesas plėtoti verslą Latvijoje tik stiprės.

Po dalies verslo įsigijimo Ventspilio uoste „Stena Line“ interesas plėtoti verslą Latvijoje tik stiprės. Įprasta, kad vienokie ar kitokie sandoriai dėl verslo perėmimo dėliojami kartu su investiciniais ateities planais.

Kalbėdamas apie Ventspilio uosto keltų ir ro ro verslo perėmimą, N. Martenssonas akcentavo ne vien šį uostą, bet ir bendrą įsipareigojimą plėtoti verslą su Latvija. Gali būti, kad tai siejama ir su „Stena Line“ linija į Vokietijos Travemiundę iš Liepojos uosto.

Ventspilis, Klaipėda ir Ryga

„Stena Line“ jūrų keltų verslo plėtra Latvijoje pirmiausia yra konkurencinis iššūkis Klaipėdos uostą pagrindiniu savo veiklos tašku rytinėje Baltijoje padariusiai Danijos DFDS kompanijai.

Tarp jų vyksta ir tam tikra konkurencinė kova, nes tiek „Stena Line“ linijos iš Latvijos, tiek DFDS linijos iš Lietuvos yra į tas pačias šalis ir beveik į analogiškus regionus.

„Stena Line“ užsiminė ir apie naujai atidarytą jūrų keltų liniją iš Švedijos Nineshamno į Suomijos Hanko uostą. Taip tarsi atsiranda linijų grandinė, kuri sujungtų rytinius ir šiaurinius Baltijos jūros uostus.

Iš kitos pusės, „Stena Line“ gali siekti prioriteto ir pačioje Latvijoje. Per COVID-19 pandemijos laikotarpį ir nepaisant karo Ukrainoje įtakos „Stena Line“ jūrų keltų linijos išliko ir net plėtėsi. O liniją į Švediją iš Rygos uosto turėjusi Estijos „Tallink“ ją suspendavo. Išlieka tam tikrų abejonių, ar „Stena Line“ stiprinant verslą Ventspilio Nineshamno linijoje „Tallink“ sugebės sėkmingai grįžti į rinką linijoje iš Rygos į Stokholmą, nes Nineshamnas yra visiškai šalia Stokholmo.

Krovinių nuolat mažėja

Dėl Rusijos vykdomo karo Ukrainoje rytinės Baltijos dalies uostų jūrų keltų terminalams ir linijoms šiuo metu yra nepalankios sąlygos.

Apie verslo netektis kalbama aptakiai ir nenoriai. Pagal 2022 m. rezultatus, jūrų keltų verslas Klaipėdoje patyrė nuosmukį, nors prieš tai nuo 2017 m. būdavo kasmetinis kilimas.

Šiemet nuosmukio tendencijos dar labiau išryškėjo. Apie tai buvo užsiminta ir DFDS pranešime komentuojant šių metų I ketvirčio rezultatus. Užsiminta, kad jūrų keltais krovinių gabenta dar mažiau nei 2022 m., nors sąlygos gabenti kroviniams yra sudarytos geresnės, linijose iš Klaipėdos plaukioja didesni jūrų keltai.

Gali būti, kad panaši situacija dėl ro ro krovinių yra ir Latvijos uostuose. Tačiau Latvijoje gali būti ir teigiamų pokyčių. Nuskambėjo informacija, kad Latvija daro ryškius žingsnius į savo geležinkelius ir uostus pritraukdama Centrinės Azijos šalių, pavyzdžiui, Uzbekijos, Kazachstano, Kirgizijos ir Tadžikijos, krovinius.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų