Politikai leido statybą Neringos gyvenvietėse, verslininkai neskuba džiaugtis

Priėmus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, nuo kitų metų, turint reikiamus dokumentus ir suderinus su institucijomis, bus galima statyti naujus arba rekonstruoti senesnius pastatus urbanizuotose Kuršių nerijos teritorijose.

„Galiojantis Pajūrio juostos įstatymas, mes taip spėjame, kad per klaidą buvo visiškai uždraudęs naują statybą, net tą, kuri buvo suplanuota teritorijų planavimo dokumentuose. Netgi kai kuriais atvejais buvo draudžiama rekonstrukcija“, – BNS sakė projektą teikusios Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas Marius Narmontas.

„Tad šiuo įstatymo projektu buvo sudarytos galimybės teritorijų planavimo dokumentuose numatytose vietose statyti ir rekonstruoti pastatus“, – pridūrė jis.

Kuršių marias nuo Baltijos jūros skiriančio pusiasalio šiaurinė dalis priklauso Kuršių nerijos nacionaliniam parkui. Pietinė nerijos pusė patenka į Karaliaučiaus srities teritoriją.

Naujas įstatymo pakeitimas leis atstatyti istorinius į kultūros paveldo registrą įtrauktus pastatus, tokius kaip Smiltynės smuklės kalnas ar restoranas „Strandhalle“, įsikūręs prie Smiltynės gelbėjimo stoties.

Pataisą Seime pateikęs liberalas Simonas Gentvilas sako, kad šie objektai numatyti Vyriausybės tvirtinamame Kuršių nerijos tvarkymo plane, tam yra pritarusi ir Aplinkos ministerija, ir Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovai.

Priimtame įstatyme taip pat numatyta leisti rekonstruoti ir įrengti pastatus 50 metrų iki Kuršių marių, jeigu jie pripažįstami regioninės svarbos. Tokio statuso negavę objektai galėtų būti rekonstruojami ne­di­di­nant skly­po ap­im­ties, užstatymo ap­imties ir ne­ar­ti­nant jų prie ma­rių.

„Neringai šiandien atvertas kelias padaryti kokybinį šuolį“, – pranešime teigė S. Gentvilas.

Statybų derinimui – beveik dešimtmetis

Politikai ir pareigūnai pabrėžė, kad Seimas nusprendė atsisakyti tik perteklinių ribojimų, o Kuršių nerija liks kiek įmanoma apsaugota nuo per didelio užstatymo.

„Statybų leidimus galės išduoti tik centrinė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija. Neringos žemė negalės būti privatizuojama, o sklypai skaidomi. Nekeičiamas ir niekaip neredaguojamas tvarkymo plane numatytas teritorijos užstatymas“, – kalbėjo S. Gentvilas.

Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, kur numatyta, kaip turi būti vystomas šis regionas, patvirtintas 1994 metais, o pastarąjį kartą atnaujintas 2012-aisiais.

Nacionalinio parko direktorė Aušra Feser BNS sakė, kad statybos reikalavimai Kuršių nerijoje išlieka griežti.

„Bet kokiu atveju neturi ir negali būti jokios plėtros už urbanizuotų teritorijų ribos. Tvarkymo planas tai labai griežtai riboja“, – teigė A. Feser.

Pasak Neringos mero Dariaus Jasaičio, suderinti net ir tvarkymo plane numatytas statybas užtrunka daug metų.

„Jeigu mes sugalvotume naujoje vietoje ką nors statyti ir visos institucijos sakytų „taip“, tai vien oficiali teritorijų planavimo procedūra užtruktų šešerius – septynerius metus“, – tvirtino politikas.

Jis žada toliau bandyti įtikinti centrinę valdžią pamažu šalinti kliūtis nekilnojamojo turto vystymui Kuršių nerijoje: „Aš tai darau ištisai, bet turiu pripažinti, kad to padaryti man nepavyksta“.

Iš verslo – „atsargus optimizmas“

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius BNS sakė, kad priėmus teisės aktų pakeitimus po maždaug metų bus matyti, kaip jie pakeitė vystymo Kuršių nerijoje sąlygas, o kol kas tarp plėtotojų tvyro „atsargus optimizmas“.

„Tai yra galimybė, bet sakyti, kad dabar visi puls, statys ir tuo naudosis būtų neteisinga, nes vystymas saugomose teritorijose yra apipintas eile kitų derinimų ir didesnio institucijų dėmesio“, – teigė 58 NT vystymo kompanijas vienijančios asociacijos vadovas.

„Kuršių nerija yra patraukli vystymui zona, bet tik vienetiniai vystytojai ten vykdo aktyvesnę veiklą“, – pridūrė jis.

Dar realesnės galimybės aktyviau investuoti į NT projektus Kuršių nerijoje turėtų paaiškėti Vyriausybei atnaujinus nacionalinio parko tvarkymo planą.

Tai padaryti žadėta dar pernai, tačiau kilus ginčams tarp institucijų planai buvo atidėti.

„Verslui svarbiausia yra prognozuojamumas. Kai institucijos pešasi, prognozuojamumo negali būti“, – kalbėjo M. Statulevičius.

Aplinkos ministro atstovas spaudai Justas Jaskonis BNS sakė, kad atnaujintas Kuršių nerijos tvarkymo planas Vyriausybei turėtų būti pateiktas spalio 31 dieną.

Praėjusį ketvirtadienį priimtos įstatymų pataisos įsigalios jas pasirašius prezidentei Daliai Grybauskaitei.

Kuršių nerija 2000 metais buvo įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.