Per griežtos sąlygos

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas grąžino iš naujo nagrinėti administracinę bylą, kur aplinkosaugininkai Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai (KLASCO) buvo nurodę stipriai sumažinti krovą.

Aplinkos apsaugos agentūra 2021 m. balandžio 27 d. uosto bendrovei išdavė taršos leidimą, kur pakoregavo krovos sąlygas. Tai labiausiai buvo susieta su aplinkos oro tarša, padidėjusiu dulkėtumu iš uosto. Įtakos galėjo turėti ir tai, kad dalis prie uosto esančių gyventojų nuolat skundėsi iš uosto sklindančiomis dulkėmis.

KLASCO nauji oro taršos apribojimai, kurie atsirado pakeitus teisės aktus, netenkino. Teismo bylose jos atstovai teigė, kad reikalavimuose dulkėtumui mažinti buvusios pateiktos griežtesnės sąlygos, nei numatyta Lietuvoje galiojančiuose normatyvuose.

Taip pat pareikšta pretenzija, kad nebuvę nurodyta kitų technologijų, kurias reikia taikyti vykdant krovą. Neva buvę priimti aplinkosaugininkų reikalavimai riboti galimą alternatyvią krovą dėl dulkėtumo.

Skunde nurodyta, kad taršos leidimu buvę apriboti ne tik dalis krovinių, bet ir leidžiamų krauti krovinių kiekiai. Uosto krovos kompanijos atstovai tokius aplinkosaugininkų veiksmus vertino kaip veikimą viršijant įgaliojimus.

Vieta: Klaipėdos Švyturio gatvės gyventojai nuolat skųsdavosi tarša. V. Matučio nuotr.

Tikslus aplinkosaugininkų darbas?

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 31 d. Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos skundą dėl nepagrįsto taršos leidimo atmetė.

Jis daugiausia rėmėsi Aplinkos apsaugos agentūros argumentais, jog jos specialistai tiksliai atlikę taršos leidimo išdavimo sąlygų tikslinimo procedūras pagal Lietuvoje galiojančias taisykles.

Uosto krovos kompanijos atstovai tokius aplinkosaugininkų veiksmus vertino kaip veikimą viršijant įgaliojimus.

Aplinkosaugininkai tikino, kad jie atlikę taršos leidimo sąlygų tikslinimą pagal KLASCO kreipimąsi. Pripažino, kad buvusi padaryta techninė klaida dėl leidžiamų mangano junginių teršalų kiekio. Aplinkosaugininkai tą klaidą ištaisę, o visa kita liko kaip buvę.

Aplinkos apsaugos agentūros atstovai atmetė pretenziją, kad jie turėję uosto kompanijai aiškinti reikalavimų nuostatas ar siūlyti kokias nors alternatyvas.

Jie neva turėję tik patikslinti krovos reikalavimus dėl uosto oro taršos. Naujai pateiktuose reikalavimuose buvusios įtvirtintos griežtesnės sąlygos, todėl tai atsispindėję ir patikslintame taršos leidime.

Krovinių kiekio apribojimai atsiradę įvertinus turėtus duomenis apie krovinius, kurie uoste kraunami ir iš jų tiek krovos, tiek sandėliavimo metu atsirandančią taršą į aplinką.

Aplinkosaugininkų teigimu, griežtinant uosto krovos taršos leidimo sąlygas buvęs motyvas mažinti oro taršą ir gerinti aplinkos kokybę.

Sprendimą pripažino nepagrįstu

Kai Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė KLASCO nepalankų sprendimą, ši su apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Jo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartis palanki KLASCO.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad Vilniaus apygardos teisme priimant pirminį sprendimą nebuvę išklausyti kai kurie argumentai. Jie teismo buvę kvalifikuoti kaip neturintys įtakos bylos eigai.

Tarp tokių minėtini ir dėl oro taršos galimi krauti krovinių kiekiai ir jų rūšys. Taršos leidime tam tikras draudimas dėl kraunamo kiekio neva buvęs uždėtas ir grūdams, briketams, birioms trąšoms, metalams, statybinėms medžiagoms. Pavyzdžiui, grūdų ir kitų žemės ūkio produktų krova buvusi apribota iki 4 mln. tonų per metus, granulių, briketų – iki 1 mln. tonų per metus, birių statybinių medžiagų – net iki 200 tūkst. tonų per metus.

Ši ir dalis kitų aplinkybių lėmė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas apeliacinėje instancijoje įvardintas kaip neatitinkantis teismo sprendimui keliamų reikalavimų, todėl negalintis būti pripažintu pagrįstu ir teisėtu.

Uosto kompanija kaip alternatyvą buvusi pateikusi siūlymą aplinkosaugininkams vaizdo priemonėmis stebėti krovos aikšteles ir vertinti, ar iš jų sklinda kokios nors dulkės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, šio ir dalies kitų argumentų Vilniaus apygardos administracinis teismas iš viso neanalizavo.

Šie ir kiti pavyzdžiai ir lėmė, kad byla dėl uosto taršos leidimo išdavimo dokumento panaikinimo buvo grąžinta iš naujo nagrinėti tam pačiam Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tik jau su apeliacinio teismo nuostatomis.