Švartavimo ypatumai jūroje

Už 7,3 km nuo kranto ties Būtinge yra naftos terminalo plūduras. Prie jo per mėnesį atplaukia nuo 7 iki 9 šimtatūkstantinį kiekį naftos atgabenančių tanklaivių. Apie pusę kiekio rusiškos naftos plukdoma iš Rusijos Ust Lugos ir Primorsko uostų. Apie 30 proc. sudaro Kaspijos nafta iš Azerbaidžano, kuri Juodojoje jūroje kraunama panašiame kaip Būtingė Rusijos Novorosijsko naftos terminale. Dalis naftos atkeliauja iš Norvegijos, Saudo Arabijos.

Atgabenta nafta išpilama į Būtingėje esančius 6 tankus po 50 tūkst. tonų. Po to ji apie 90 km naftotiekiu pumpuojama į „Orlen Lietuva“ naftos gamyklą.

Atplaukusius tanklaivius priima krovos terminalo meistrai, jų asistentai. Jų yra 6. Kiekvienas jų turi didelę patirtį, yra jūrų kapitonai.

Krovos meistrai tuo pat metu yra ir Būtingės naftos terminalo locmanai. Jie nuo inkaravimo zonos per specialų jūrlapyje pažymėtą kanalą veda tanklaivius prie plūduro. Krovą riboja oro sąlygos, o tanklaivio švartavimą prie plūduro – ir matomumas.

Laivų švartavimo technologija jūroje ir paprasta, bet kartu ir neįprasta. Didžiulis tanklaivis turi prisišvartuoti prie plūduro 55 m ilgio specialiu lynu. Jam turi būti paduodamos dvi ant vandens plūduriuojančios naftos priėmimo žarnos. Vienas vilkikas paduoda švartavimo lyną, kitas – žarnas.

Saugumo sumetimu ir saugantis avarijų naftos krovą vykdantį tanklaivį prilaiko vienas iš vilkikų. Dažniausiai tai būna galingas vilkikas „SL Tengiz“. Jis taip pat pritaikytas surinkti išsiliejusią naftą, turi bonines užtvaras.

Susidaro ir ledai

Oficialiai yra įvertinta, kad Būtingės naftos terminalo plūduro zonoje gali kilti iki 9 m aukščio bangos.

Realiai tokių bangų toje vietoje niekas nėra matęs. Trijų metrų bangos šiame rajone būna dažnos. Kartais pasitaiko ir iki 6 m bangų.

Esant didesnei nei 3 m bangai, krova negali vykti. Krovos meistro sprendimu ji gali būti nutraukiama ir netoli esant žaibavimui.

Jūrų kapitonas Mindaugas Sausaitis, pasakodamas apie sudėtingą darbą Būtingės terminale, paminėjo ir tai, kad nors Baltijos jūra laikoma neužšąlančia, prie plūduro šaltą žiemą kartais susidaro ledo laukai. Jie drasko naftos kro-vos žarnas. Tai apsunkina tanklaivių švartavimą prie plūduro. Žiemą yra buvę, kai prie plūduro iš šiaurės zonų atplaukdavo apledėję tanklaiviai.

Veikla: Būtingės naftos terminalo krovos meistras, jūrų kapitonas M.Sausaitis.

Ypatingi laivai, kurie šaltu oru gabendavo naftą į Būtingę, buvo Suomijos „Fortum Gas and Oil“ tanklaiviai. Jie gali plaukti laužydami ledus. Šie laivai turi dvigubą tiltelio sistemą. Į priekį plaukia kaip įprasti tanklaiviai, atgal – kaip tanklaiviai-ledlaužiai.

Minėti tanklaiviai pastatyti Japonijoje. Jie kelis kartus brangesni nei įprasti naftą gabenantys laivai.

Kai ant Būtingės naftos plūduro susidarydavo ledai, būdavo apsunkinamas ir plūduro sistemą stebinčių narų darbas. Kartais jiems tenka leistis tiesiog po ledu.

Išskirtinė Būtingės terminalo egzotika – prie plūduro vis gausėjantys ruoniai.

Terminalo statyba pasiteisino

Būtingės naftos terminalas žaliavine nafta aprūpina Mažeikiuose esančią naftos gamyklą „Orlen Lietuva“.

Būtingės naftos terminalo reikšmė gamyklai itin svarbi. Kito aprūpinimo nafta šaltinio ji neturi. Iš Rusijos nuties-tas naftotiekis yra seniai uždarytas. Jį atgaivinti būtų keblu.

„Kai statė Būtingės naftos terminalą, daug kas Lietuvoje kalbėjo, kad jo nereikia. Laikas parodė, kad terminalas yra viena reikšmingiausių Lietuvos investicijų nuo 1999 m.“, – pastebėjo M.Sausaitis.

Jei nebūtų Būtingės naftos terminalo, greičiausiai naftos produktų gamyba Lietuvoje būtų sustojusi, Mažeikiai būtų tapę miestu vaiduokliu.

Nors „Orlen Lietuva“ gamykla Mažeikiuose 100 proc. priklauso Lenkijos valstybinei kompanijai „PKN Orlen“, ji Šiaurės Lietuvai labai reikšminga. Reikšmingas ir Būtingės naftos terminalas. Jame, anot M.Sausaičio, dirba Lietuvos jūrininkai. Nuolatinį darbą šio terminalo jūrinėje dalyje turi ir Lie-tuvos narai.