Rengiamasi stiprinti Klaipėdos paplūdimių kopas

Bandys išsaugoti smėlį

Nors vasaros sezonas baigiasi, Klaipėdos miesto savivaldybė dar šiemet prieš rudenines audras nori tvarkyti pajūrį. Numatyti trys ruožai – apie du kilometrus I Melnragės pakrantėje, ir po pusantro kilometro II Melnragės ir Girulių pakrantėse.

Numatytas ir per du kilometrus kopų tvirtinimas žabais, per 8 tūkst. kvadratinių metrų kopų tvirtinimas šakų klojiniais.

Preliminariai tam numatyta per 63 tūkst. eurų. Pinigai skirti iš aplinkos tvarkymo programų.

Kai aptariant pajūrio tvarkymo reikalus pradedama kalbėti apie pinigus, iš karto kyla mintis, kad tai gali būti ir tuščias darbas, kiti pasakytų – pinigų plovimas, nes rudeninės bangos ir vėjai pajūrį talžo negailestingai.

Kad ir kaip būtų vertinama žabų tvoros ir šakų klojiniai dalį smėlio sulaiko. Juo labiau kad kopose smėliui yra pavojingos ne tiek bangos, kiek stiprūs pajūrio vėjai.

Reikia povandeninio šlaito

Kaip tik šiemet parengta Klaipėdos miesto savivaldybės pajūrio žemyninės dalies poilsio zonos krantų tvarkymo programa.

Šiais metais krantai ir bus tvarkomi pagal šią programą ir jų tvarkymui kaip tik ir skirta per 63 tūkst. eurų.

Mokslininkai akcentuoja, kad ypač intensyvus kranto ardymas vyksta ties pietine I Melnragės dalimi. Įtakos turi Klaipėdos uosto šiaurinis molas. Mokslininkai yra rekomendavę nuo šiaurinio molo iki I Melnragės centrinio tako 2–3,5 metro gylyje supilti iki 110 metrų pločio ir iki 750 metrų ilgio iki etro aukščio povandeninį smėlio šlaitą.

Tam reikėtų iki 180 tūkst. kubinių metrų smėlio. Jis galėtų būti imamas tiek iš jūros, tiek iš uosto.

Toks kranto stabilizavimo būdas nuo 2000 metų jau taikytas ties II Melnragės ir Girulių kranto ruožu. Mokslininkų vertinimu, smėlio pylimas į priekrantės zoną davė apčiuopiamą naudą.

Pinigų reikės ir kitais metais

Pastaruosius dvejus metus Baltijos jūros Klaipėdos miesto dalis pernelyg ypatingai stipriai nuo audrų nenukentėjo.

2020 ir 2021 metai buvo santykinai ramūs. Per tą laiką fiksuoti keli nedideli pakrantę veikę ciklonai ir viena didesnė audra 2020 m. kovą.

Nepaisant to, mokslininkai rekomenduoja kasmet bent kažkiek lėšų skirti krantams tvarkyti.

Be tų 63 tūkst. eurų, kurie būtų panaudoti šiemet, pateiktos rekomendacijos ir dėl 2022 m. pajūrio tvarkymo.

Preliminariais mokslininkų skaičiavimais, 2022 m. kopagūbryje reikėtų kloti apie 6 tūkst. kv. metrų plotą ir įrengti apie 600 metrų žabų tvorelių. Tie skaičiai gali ir keistis. Viskas priklausys nuo to, kiek ir kokio stiprumo audrų gamta atsiųs į pajūrį 2021 m. rudenį ir 2022 m. pavasarį.