Siūlymas – iškirsti visus

Instrumentinį tyrimą Vilties ir S.Neries gatvėse esančių medžių būklei nustatyti Klaipėdos savivaldybės administracijos užsakymu atliko Miškų instituto, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo mokslininkai.

Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėjos Rasos Jievaitienės žodžiais, tyrimo prireikė sulaukus daugybės vietos gyventojų, įmonių, ligoninės atstovų skundų. Esą žmonės baiminasi, kad vieną dieną čia augančios liepos užkris ant praeivių, automobilių ar pastatų.

Toks tiriamasis darbas miestui atsiėjo apie 9 tūkst. eurų. Jo metu nustatyta, kad Vilties gatvėje didžioji dalis – net 80 proc., o S.Neries – 60 proc. medžių yra blogos ar nepatenkinamos būklės.

Todėl rekomenduojama visus juos, net ir esančius geros būklės, nupjauti.

„Būtent dėl blogo genėjimo praeityje mūsų rangovas rekomenduoja šalinti visus medžius“, – teigė R.Jievaitienė.

Kaip patvirtino darbo vadovas ir vykdytojas Gintautas Urbaitis, medžiai nebuvo genėjami, tinkamai prižiūrimi, todėl dabar situacija iš tiesų kritinė. Maža to, visi jie auga prie pat gatvės, todėl pakenkti galėjo vibracija, druskos, begalė kitų veiksnių.

„Laiko klausimas, kada grius“

Ataskaitose teigiama, kad iš viso dviejose centrinėse gatvėse auga 162 medžiai. Vilties gatvėje – 46 (tarp jų 45 mažalapės liepos ir vienas paprastasis klevas), S.Neries gatvėje – 116 (mažalapės liepos).

Visiems medžiams – apie 110–120 metų.

Kiekvienas jų buvo kruopščiai įvertinas net tik vizualiai, bet instrumentiniu būdu.

Esą Vilties gatvėje tik septyni medžiai yra geros būklės, S.Neries – 21.

Todėl specialistai rekomendavo šiose arterijose atlikti rekonstrukciją, pašalinant visus prie gatvių augančius medžius ir jų vietoje pasodinant naujus (išskyrus medį prie Butkų Juzės gatvės, jį siūloma palikti kaip įdomų gamtos objektą).

„Šiuo metu didžioji dalis medžių turi masyvias lajas, kurių pagrindas – po pirmojo nupjovimo iš kamieno smailiu kampu išaugusios kelios stambios šakos, kurias menkai laiko dažniausiai išpuvęs, drevėtas kamienas. Kadangi šakos turi didelę masę, kuri kiekvienais metais, augant medžiui, vis

labiau didėją į lajos išorę, tik laiko klausimas, kada jos masiškai pradės atplyšinėti nuo kamieno ar lūžti“, – kalbėjo G.Urbaitis.

Toks pareiškimas sukėlė didelį visuomenininkų nepasitenkinimą. Sausakimšoje savivaldybės posėdžių salėje valdininkams skriejo kaltinimai aplaidumu ir atsainiu požiūriu į gamtą.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriui Liudvikui Dūdai teko vis raminti įsiaudrinusius žmones, o darbo vadovui ne kartą pabrėžti, kad jis tik pateikė rekomendacijas, bet ne konkrečius sprendimus.

Su kelmu rankose pasirodęs klaipėdietis Gintarius Petkus R.Jievaitienei ir kitiems atsakingiems asmenims įteikė dokumentą, kuriame, kaip teigiama, siūlymui kirsti medžius virtus nutarimu, savivaldybė bus pažeidusi septynis Lietuvos įstatymus ir keturis tarptautinės priežiūros reglamentus.

Medis svarbiau už žmogų?

Vis tik G.Urbaitis ragino pavojingus medžius šalinti kuo greičiau, kad įvykus nelaimei nereikėtų ko nors kaltinti.

„Kartais, saugant medžius arba šunis, kates, kažkodėl pamirštami žmonės. Žmonės yra paskutinėje vietoje, jie viską iškentės, jei žus, tai tiek to. Šuniuką iš gatvės paima, o apie savo kaimyną ar vaiką net nepagalvoja“, – atkreipė dėmesį G.Urbaitis.

Miškininkas pripažino, kad galima ir nesivadovauti rekomendacijomis kirsti visus medžius ir pašalinti tik dalį jų, kurie yra pačios prasčiausios būklės.

Tačiau, anot mokslininko, vis tiek reikėtų imtis gana drastiškų veiksmų – 7–8 metrų aukštyje pjauti sergančių medžių viršūnes ir kiekvienais metais du kartus individualiai formuoti lajas.

Esą priimti sprendimą privalo kompetentingų specialistų komisija.

I.Kanto gatvėje gyvenanti Rūta Jurkuvienė ragino nebūti atsilikėliais.

„Laikai pasikeitė. Dabar visame pasaulyje yra skalambijama apie klimato atšilimą, kiekvienas medis – milžiniškos vertės. Medis su didele laja gamina 60 kartų daugiau deguonies negu jaunas sodinukas. Paryžius yra paskelbęs projektą užsodinti visas įmanomas erdves, Londonas – taip pat. Tai nebūkime atsilikėliai. Tai yra didelis turtas“, – entuziastingai kalbėjo moteris.

Po pristatymo medžiaga atiduota Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriui – bus tariamasi, ką daryti toliau: atsižvelgti į visuomenininkų pasiūlymus ar ne.