Socialiai teisinga lengvata

Įstatymas visoje šalies teritorijoje nustato 50 proc. lengvatą 70 – 79 metų pensininkams ir 80 proc. lengvatą dar vyresniems. Tokiu būdu lengvatininkų kategorijos neaprėpia žmonių iki 70 metų amžiaus, kurie jau išėjo į užtarnautą poilsį, jų pajamos ženkliai sumažėjo, tačiau judumo poreikis išlieka. Savivaldybės turi teisę nustatyti (ir pačios finansuoti) papildomas lengvatas, tačiau finansinės Klaipėdos miesto galimybės neleidžia plačiu mostu lengvatą suteikti visiems, o ir kažin ar tai būtų teisinga: juk yra ir dirbančių pensininkų, kurių pajamos sulaukus pensinio amžiaus kuriam laikui net padidėjo. Taigi miesto taryba pasirinko sprendimą, kuris būtų nebiurokratizuotas (naudojantis bilietu užtenka turėti pensininko pažymėjimą) ir kiek įmanoma labiau tikslinis – skirtas jaunyviems senjorams, kurie turi didelių judumo poreikių.

"Turėti judėjimo laisvę – man neįkainojamas dalykas"

Mūsų įstaiga siekia palaikyti ryšį su paslaugų vartotojais ir gauti grįžtamąją informaciją bei vertinimus apie paslaugas. Gauname ir šia lengvata besinaudojančių jaunyvų senjorų atsiliepimų. Su laikraščio skaitytojais maloniai sutiko savo vertinimais pasidalinti Senjoro bilieto naudotoja, buvusi švietimo ir mokslo darbuotoja, per praėjusius metus miesto autobusais važiavusi 1508 (taip!) kartus. Jos prašymu pavardės neminime.

“Perku  metinį bilietą. Kodėl? Todėl, kad gyvenu pietinėje Klaipėdos dalyje, nuo kurios uostamiestyje viskas yra pakankamai  toli - tiek medicinos, tiek kultūros įstaigos, tiek ir jūra (pagrindinis mano dvasinės  ir fizinės rekreacijos šaltinis). Juk neturiu ir nevaldau jokių techninių susisiekimo priemonių. Be to, turiu tokių sveikatos problemų, kurios apskritai neleidžia man vaikščioti pėstute avint tą avalynę, kurią galiu įpirkti. Taksi - man apskritai per brangu. Tad kas belieka? Taigi tiek pas gydytojus, tiek į nemokamus kultūrinius renginius, tiek į gamtą keliauti vien   maršrutiniais miesto autobusais - siekiant kuo mobiliau jais pasinaudoti. Todėl ir dabar, antrąjį kartą, nuo 2018 m. vasario 1 d. vėl įsigijau metinį  "stipendininko" bilietą už 135 Eur - atiduodama  lygiai pusę savo 7 proc. padidintos pensijos. Turėti judėjimo laisvę – man neįkainojamas dalykas.”

Tokio populiarumo nelaukėme

Kai prieš metus savivaldybei teikėme savo prognozę, kiek jaunyvų klaipėdiečių per metus gali naudotis Senjoro bilietu, buvome, kaip įpratę, konservatyvūs vertinime ir manėme, jog tokiu bilietu naudosis vos keletas šimtų keleivių, o biudžeto lėšų poreikį įvertinome 75-iais tūkstančiais eurų.

Tačiau gyvenimas parodė, jog mūsų senjorai gerai skaičiuoja ir sugeba planuoti savo išlaidas. Unikalių Senjoro bilieto vartotojų skaičius per 12 mėnesių pasiekė apie tūkstantį, o reikalinga kompensuoti iš biudžeto suma išaugo iki 120 tūkstančių eurų.

Pusmetiniai – populiaresni

Per metus buvo nupirkta 1 800 pusės metų termino (lengvatinė kaina – 72 eurai) bilietų ir 170 metinių (lengvatinė kaina – 135 eurai) bilietų. Nesunku pastebėti, jog naudingiau pirkti iš karto metinį, jis devyniais eurais pigesnis nei du pusmečio. Tačiau, matyt, vienu kartu mokėti už metinį bilietą - yra tiesiog per didelis sukrėtimas dažno senjoro piniginei, tad dauguma perka pusmetinius.  

Kitų miestų patirtis

Kiti didesnieji šalies miestai, išskyrus Panevėžį, taip pat taiko vienas ar kitas papildomas lengvatas atskiroms keleivių kategorijoms. Prieš priimant pernykštį sprendimą Klaipėdoje atidžiai ir kritiškai išstudijuota tų miestų patirtis. Įvedant lengvatą Klaipėdoje pasistengta išvengti tokių neretų bėdų kaip perteklinis lengvatos teikimo biurokratizavimas, kai jos naudotojas priverstas rankiotis įvairias pažymas; socialinio neteisingumo, kai lengvata naudojasi ir tas keleivis, kurio pajamos leistų jam be vargo mokėti visą kainą. Siekta ir išlaikyti protu suvokiamuose rėmuose papildomą naštą miesto biudžetui.

Nors gyvenimas parodė, jog kompensacijų poreikis gerokai viršija planuotą, „Klaipėdos keleivinis transportas“ nesiūlys griežtinti lengvatos teikimo sąlygų. Mes manome, kad ta bendruomeninė nauda, kurią gauna miestas dėl to, jog tūkstantis jaunyvų Klaipėdos senjorų gali gyventi visavertį socialinį gyvenimą, deramai atsveria papildomas biudžeto išlaidas.