Protą praradę ir į butus šlamštą tempiantys senoliai – nesibaigiantis jų kaimynų galvos skausmas. Tarnybų pagalbos tokie seneliai sulaukia tik kilus gaisrui ar skandalui.

Bute kūreno laužą

Vasarą „Klaipėda“ rašė apie 85 metų senolę, daug metų gyvenančią Rimkuose seno namo palėpėje. Jos būstas – be vandens, kanalizacijos, šildymo.
Artimųjų neturinti senolė su kaimynais nebendrauja, jų bijo ir mano, kad visi aplinkui yra susimokę ją nužudyti, o duris ji atidaro tik paštininkei, kuri kartą per mėnesį atneša pensiją.

Neseniai pasikeitus darbuotojams, šiai senolei pensiją turi atnešti naujas žmogus. Ar moteris atidarys nepažįstamam žmogui duris, ar ji nesušals savo šiukšlynu paverstame būste, ar nesukels gaisro maistą šildydama virš kibire sukurto laužo, kol kas niekas negali atsakyti.

Socialinės paramos centro tarnautojai žadėjo pasirūpinti senolės būsto remontu, nes tai savivaldybės butas, tačiau ar jiems pasiseks įvykdyti pažadą, dar nežinia.
Prieš keletą metų kaimynai ant kojų buvo sukėlę specialiąsias tarnybas, nes tris mėnesius senolė ir paštininkei neatidarė durų. Tąkart nuvežta į Psichiatrijos ligoninę moteris po kelių valandų grįžo namo. Pėsčia.

Kelia pavojų aplinkiniams

Po rašinio apie senolę iš Rimkų gatvės, kuri ne tik nesugeba pasirūpinti savimi, bet ir kelia pavojų kaimynams, Socialinės paramos centro darbuotojams pasikalbėti su ja taip ir nepavyko.

Bandymas tartis su pašto darbuotojais, kad nešdami moteriai pensiją kartu paimtų ir socialinius darbuotojus, baigėsi keistu paštininkų poelgiu. Laiškanešė pinigus senolei nunešė diena anksčiau nei įprasta. Kad ir kaip beldėsi socialiniai bei Migracijos tarnybos darbuotojai, senutė jiems neatidarė durų.

Užtat žemiau senutės gyvenanti kaimynė Svetlana Novochackaja turėjo nemažai rūpesčių, nes Socialinės paramos centro darbuotojai apskundė ją pagrobus ir neteisėtai laikius senolės dokumentus.

Moteris nustėro sužinojusi, jog pradėjusi skambinti varpais ir judinti visas įmanomas instancijas, kad būtų pasirūpinta vieniša senole, pati tapo įtariamąja. Ji pasakojo kartu su kaimyne senutės dokumentų ieškojo Psichikos sveikatos centro darbuotojų paprašyta. Tai vyko tą pačią dieną, kai senutė buvo išvežta į ligoninę. Moterys rado leidimą gyventi Lietuvoje, galiojusį iki 2001 metų.

S.Novochackaja šį dokumentą perdavė Migracijos tarnybos pareigūnėms. Apklausos metu 4-ojo policijos komisariato tyrėja senole besirūpinančiai kaimynei guodėsi buvusi apkrauta bereikalingu darbu.

„Pareigūnė minėjo turinti tirti daugiau nei 40 nusikaltimų, o čia dar tokie nesąmoningi tyrimai, kaip šis“, – pasakojo senutės kaimynė. Panašu, kad tyrimas bus nutrauktas, kaip neturintis pagrindo.

Likimas – teismo rankose

Socialinės paramos centro direktorė Diana Stankaitienė vakar tikino, kad padėti šiai senolei neįmanoma, kol ji pati neįsileis į savo namus. Tad šią žiemą, kaip ir anksčiau, jai gali tekti gyventi įsirausus į krūvą skudurų, tualetą atstojantį kibirą pilti kieme po medžiu, o vandens parsinešti iš artimiausio kiosko.

Vis dėlto yra vilties, kad močiutės laukia geresnis gyvenimas, nes visoms įmanomoms valdiškoms įstaigoms laiškus parašiusi S.Novochackaja pasiekė, kad prokurorai pradėtų bylą dėl senolės pripažinimo neveiksnia. Atsirado dokumentai, patvirtinantys, kad dar prieš kelis dešimtmečius šiai moteriai buvo diagnozuota liga.
Byla dėl pripažinimo jau nukeliavo į teismą. Dabar tik nuo teisėjų darbo krūvio priklausys, kada ji bus išnagrinėta. Jeigu iki didžiųjų šalčių bus konstatuota, kad senolė negali pati pasirūpinti savimi, ji bus apgyvendinta globos namuose. Tada žiema šiai senai moteriai nebus alkana ir šalta.

Nori valgyti, o ne kuoptis

Kita garbaus amžiaus moteris, taip pat vengianti bendravimo su kaimynais ir užgriozdinusi šiukšlėmis visą dviejų kambarių butą Smiltelės gatvėje, šią vasarą buvo sukėlusi gaisrą. Jos namuose liepsnojo šiukšlės. Nuo karščio išsilydė elektros laidai bei telefono ir interneto kabeliai skydinėje, neveikė liftas, aprūko laiptinė.

Gaisro metu senutės nebuvo namuose, tad ji nenukentėjo. Po nelaimės bendrijos, kurioje ji gyvena, pirmininkas nebe pirmą kartą kreipėsi į savivaldybę. Pirmieji jo pranešimai apie šią globos ir priežiūros reikalingą moterį atsako nesulaukė.
Socialinės paramos centro darbuotojai apie šią senolę pasakojo, kad pasiūlytos pagalbos kuopiant butą ji atsisakė. Moteris sutiko gauti nemokamą maitinimą, bet paprašyta atnešti reikiamus dokumentus čia daugiau nebepasirodė. Šiandien pas šią moterį vėl ketina apsilankyti socialinis darbuotojas.

Išsivežė keisti šventikai

Bendrijos pirmininkas Algirdas Paleckis pasakojo, kad po gaisro senolė greitosios pagalbos mašina buvo nugabenta į ligoninę. Tačiau medikai pareiškė, kad ji visuomenei nepavojinga, ir išleido namo.
Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos tyrėjai nustatė, kad gaisras kilo dėl buto savininkės kaltės, tad ji turės atlyginti visus nuostolius. Pasak A.Paleckio, elektros skydinės remontas pareikalavo 4 tūkst. litų, o būsimam devynaukščio namo laiptinės remontui reikės apie 14 tūkst. litų.

Po gaisro iš moters buto išgabenti keturi konteineriai šlamšto. Tačiau vieno kambario iškuopti ji vis tiek neleido.

Maždaug prieš porą savaičių senutė dingo. Namo valytoja pirmininkui pasakojo mačiusi, kad senolė išvažiavo su kažkokiais vienuoliais. Vėliau jie dar kartą atvyko į jos butą, bet klausiami, kur yra moteris, nieko nepaaiškino.

Kas yra tie žmonės ir kur dabar yra artimųjų neturinti senutė, namo gyventojai nežino. A.Paleckis spėliojo, ar nebus taip, kad moterį globoti apsiėmę šventikai jos butą parduos. Tačiau naujasis šeimininkas tuomet gali nusipirkti ir pareigą apmokėti ankstesnės šeimininkės skolą bendrijai.

Miegojo po atviru dangumi

Rugsėjo pradžioje kartu su sugyventine gatvėje atsidūręs 74 metų senukas porą savaičių miegojo po atviru dangumi. Jo draugė kambarį buvusiame bendrabutyje Mokyklos gatvėje prarado už skolas.

Keletą dienų senukus bendroje virtuvėje priglausdavo buvę kaimynai. Bet kai nuo jų pradėjo ropoti utėlės, paprašė išeiti. Moteris kažkur dingo, o senukas liko kiemo krūmuose.

Po „Klaipėdos“ žurnalistų skambučių Socialinės paramos centro vadovei pagyvenusio vyro likimas pakrypo į gera – jis pateko į ligoninę, kur gydomas iki šiol.
D.Stankaitienės žiniomis, dokumentus gauti jam padeda ligoninės socialiniai darbuotojai. Kur jis gyvens išėjęs iš ligoninės, kol kas neaišku.

Senutė mirė, sūnų išvarė

Žalgirio gatvės 15 name ilgus metus gyveno senyva moteris ir sūnus. Abu buvo taip apleidę butą, kad užsikimšusi kanalizacija grėsė name sukelti epidemiją. Namo sienomis ropojo tarakonai, nuo šiukšlėmis užgriozdinto buto sklido baisi smarvė.
Į savivaldybės darbuotojų atvežtą konteinerį pusamžis vyras įmetė vos kelis maišelius šiukšlių. Tik tada, kai jo motina buvo išgabenta į Slaugos ligoninę, o bute nedeklaravęs gyvenamosios vietos sūnus išvarytas, kaimynai atsikvėpė.

Po trijų mėnesių moteris mirė. Butą su visomis skolomis paveldėjo anūkas. Jis iškuopė šiukšles, įstatė naujas duris, moka skolas ir po truputį tvarko butą. Tačiau tarakonai vis dar atakuoja namo gyventojus.

Velionės sūnus taip ir nerado sau vietos. Jis kapstosi šiukšlių konteineriuose ir dažnai ateina prie namo, kuriame ilgą laiką gyveno.

„Kol moteris dar buvo gyva, buvome suruošę jai labdaros, bet po trijų mėnesių ji mirė, tad mūsų funkcija šioje vietoje baigėsi. Suaugęs vyras nėra mūsų paramos gavėjas. Jis turi pats pasirūpinti savo likimu, – tikino D.Stankaitienė. – Socialiniai darbuotojai šiukšlių nekuopia ir jėga į butus nesiveržia. Paslaugas teikiame tik tada, kai žmogus pats to nori.“

Socialinės paramos centras vargetoms teikia paslaugas:

Informuoja, konsultuoja, atstovauja, tarpininkauja.
Padeda sutvarkyti asmens dokumentus.
Vertina asmenų poreikius socialinėms paslaugoms.
Skiria maitinimą labdaros valgykloje.