Nuo rekordiškai didelių šildymo sąskaitų už vasarį atsitokėti nepajėgiantys klaipėdiečiai gali guostis bent tuo, jog pusė Lietuvos už šilumą moka dar brangiau. Prognozuojama, jog šildymo kaina Klaipėdoje stabilizuosis tada, kai pradės veikti atliekų deginimo jėgainė.

Kainą stabilizuos atliekos

Šiuo metu bendrovės „Klaipėdos energija“ tiekiamos šilumos kaina tarp visų Lietuvos šilumos tiekėjų yra 21-oje vietoje, o šildymo sąskaitos klaipėdiečiams tarp didžiųjų Lietuvos miestų yra mažiausios.

Pigiau už šilumą moka tik tų miestų gyventojai, kurių šilumos tiekėjai energijai pagaminti daugiau degina ne dujas, o biokurą.

Šiuo metu šilumos energijai gaminti „Klaipėdos energija“ naudoja gamtines dujas. 28 proc. energijos superkama iš nepriklausomų šaltinių, todėl klaipėdiečiai už šilumą ir moka šiek tiek pigiau nei tuose miestuose, kur energija gaminama tik naudojant dujas.

„Klaipėdos energijos“ užsakymu šiuo metu atliekama studija, kurioje turėtų būti pateiktas atsakymas, ar uostamiesčiui apsimoka statyti biokuro katilus.

O kol kas klaipėdiečiai raginami į ateitį žvelgti optimistiškiau, nes kitą rudenį pradės veikti termofikacinė elektrinė, iš kurios bendrovė esą pigiau pirks energiją šilumai gaminti.

Pelno nesiekia

Mažiausias sąskaitas už šildymą šiemet gavo Molėtų savivaldybės gyventojai. Priežastis – šiluma čia gaminama naudojant tik biokurą.

„Naudoti biokurą mus privertė gyvenimas, nes iki mūsų nebuvo nutiestas dujotiekis. Todėl dabar ir džiaugiamės galėdami tiekti pačią pigiausią Lietuvoje šilumą. Tačiau ir gyventojai stengiasi – jie šiltina namus, kad kuo mažiau energijos sunaudotų“, – pastebėjo bendrovės „Molėtų šiluma“ direktorius Juozas Kuliešius.

Jo teigimu, Molėtuose vasario mėnesį už kvadratinį metrą buto šildymo  gyventojai mokėjo nuo 3 iki 8 litų.

Dar viena priežastis, kodėl Molėtuose šildymas yra pigiausias Lietuvoje – savivaldybei priklausanti bendrovė nesiekia pelno, nes šiluma yra ne prekė, o paslauga.

„Visada stengiamės balansuoti ant nulio. Jei gyventojai išgirstų, kad mes turime milijonus litų pelno, man galvą nurautų. Juk pelnas taip pat įsiskaičiuoja į kainą“, – teigė J.Kuliešius.

Jo nuomone, kol kas galima džiaugtis, jog deginant biokurą gaminama šiluma yra pigesnė, tačiau tai nėra išeitis. Biokuras vis brangsta, nes Lietuvoje jį naudoja vis daugiau šilumos tiekėjų. „Sakiau ir sakysiu, jog pagrindinė galimybė sumažinti šildymo sąskaitas yra namų renovacija. Biokuras mūsų tikrai neišgelbės“, – tvirtino J.Kuliešius.

Neleidžia savivaldybė

Brangiausiai už šildymą vasarį mokėjo prieniškiai. 60 kv. metrų ploto buto šildymo sąskaita vidutiniškai siekė apie 800 litų.

Prieniškiams tiekiamos šilumos kaina tokia didelė, nes ji gaminama naudojant gamtines dujas. Vos 12 proc. energijos pagaminama naudojant biokurą.

„Su Prienų savivaldybe jau nuo 2005 m. deramės dėl leidimo statyti biokuro katilus, tačiau leidimo vis negauname. Mums aiškinama, kad tuoj baigsis koncesijos sutartis, kuria mums išnuomotas Prienų šilumos ūkis. Tačiau juk galima surasti galimybių, kaip perimti mūsų pastatytus biokuro katilus“, – stebėjosi bendrovės „Prienų energija“ vadovas Vaidas Povilėnas.

Jis tvirtino, jog šilumos kaina prieniškiams yra didžiausia šalyje ir dėl patiriamų nuostolių – daug šilumos energijos dėl senų trasų iškeliauja į orą. O nuostoliai yra įskaičiuojami į šilumos kainą.

„Mes jau buvome parengę šilumos trasų rekonstrukcijos projektą, gavome pinigų iš ES, tačiau Prienų savivaldybė, matyt, vienintelė Lietuvoje pareiškė, jog investicijų nereikia“, – tvirtino V.Povilėnas.

Moka už investicijas

Klaipėdos apskrityje mažiausias sąskaitas už šildymą gavo kretingiškiai. Čia 81 proc. šilumos energijos gaminama naudojant biokurą.

„Tiekėjai yra suinteresuoti tiekti kuo kokybiškesnį biokurą, nes jiems mokama pagal pagamintos šilumos kilovatvalandę. Aišku, biokuro kainos didėja, tačiau ne taip kaip gamtinių dujų, todėl žmonėms ir galime tiekti pigesnę šilumą“, – aiškino bendrovės „Kretingos šilumos tinklai“ direktoriaus pavaduotojas šilumos realizacijai Rimantas Dulkys.

Jo teigimu, šilumos kaina kretingiškiams galėtų būti dar mažesnė, bet ji padidėja, nes mažos katilinės dirba nuostolingai, o nuostolius turi padengti visi vartotojai.

Skuodiškiai už šilumą moka kone brangiausiai Klaipėdos apskrityje, nors jai pagaminti taip pat naudojamas biokuras. Jis sudaro 70 proc. viso reikalingo kuro.

„Į biokuro katilus labai daug investavome. Juos pasistatėme prieš ketverius metus ir mokėjome 5 mln. litų. Todėl dabar reikia atiduoti paskolą, palūkanas – per metus apie 500 tūkst. litų Visus reikiamus pinigus renkame iš gyventojų, todėl ir šilumos kaina didelė. Tačiau kai atsiskaitysime su bankais, ji turėtų mažėti ar bent jau stabilizuotis“, – dėstė bendrovės „Skuodo šiluma“ vyriausiasis inžinierius Kostas Sodis.

Dar viena priežastis, kodėl Molėtuose šildymas yra pigiausias Lietuvoje – savivaldybei priklausanti bendrovė nesiekia pelno, nes šiluma yra ne prekė, o paslauga.

Šilumos kainos vasarį (ct/kWh)

Molėtai – 20,19 (naudoja tik biokurą)

Tauragė – 20,61 (biokuras sudaro 86 proc. naudojamo kuro)

Radviliškis – 20,69 (biokuras sudaro 75 proc. naudojamo kuro)

Širvintos – 20,88 (biokuras sudaro 98 proc. naudojamo kuro)

Utena – 21,00 (biokuras sudaro 63 proc. naudojamo kuro)

Raseiniai – 21,58 (biokuras sudaro 76 proc. naudojamo kuro)

Ignalina – 21,66 (biokuras sudaro 99 proc. naudojamo kuro)

Šilalė – 21,66 (biokuras sudaro 92 proc. naudojamo kuro)

Varėna – 22,14 (biokuras sudaro 87 proc. naudojamo kuro)

Birštonas – 22,41 (biokuras sudaro 83 proc. naudojamo kuro)

Mažeikiai – 22,85 (biokuras sudaro 77 proc. naudojamo kuro)

Lazdijai – 23,42 (naudoja tik biokurą)

Šilutė – 24,44 (biokuras sudaro 77 proc. naudojamo kuro)

Švenčionys – 25,06 (biokuras sudaro 80 proc. naudojamo kuro)

Kelmė – 25,09 (biokuras sudaro 85 proc. naudojamo kuro)

Kretinga – 25,42 (biokuras sudaro 81 proc. naudojamo kuro)

Plungė – 26,48 (biokuras sudaro 5 proc. naudojamo kuro)

Panevėžys – 26,92 (biokuras sudaro 23 proc. naudojamo kuro)

Visaginas – 27,56 (biokuro nenaudoja)

Kaišiadorys – 27,70 (biokuras sudaro 52 proc. naudojamo kuro)

Klaipėda – 27,95 (biokuro nenaudoja)

Akmenė – 27,98 (biokuras sudaro 52 proc. naudojamo kuro)

Jonava – 28,31 (biokuras sudaro 0,4 proc. naudojamo kuro)

Vilnius – 29,87 (biokuras sudaro 11 proc. naudojamo kuro)

Šakiai – 29,90 (biokuras sudaro 62 proc. naudojamo kuro)

Marijampolė – 29,90 (biokuras sudaro 44 proc. naudojamo kuro)

Kazlų Rūda – 30,18 proc. (biokuras sudaro 70 proc. naudojamo kuro)

Šiauliai – 30,23 (biokuro nenaudoja)

Palanga – 31,10 (biokuras sudaro 46 proc. naudojamo kuro)

Skuodas – 31,40 (biokuras sudaro 76 proc. naudojamo kuro)

Telšiai – 31,44 (biokuras sudaro 48 proc. naudojamo kuro)

Šalčininkai – 31,45 (biokuras sudaro 23 proc. naudojamo kuro)

Vilkaviškis – 31,46 (biokuras sudaro 49 proc. naudojamo kuro)

Kaunas – 32,09 (biokuras sudaro 2 proc. naudojamo kuro)

Druskininkai – 32,85 (biokuras sudaro 3 proc. naudojamo kuro)

Alytus – 33,23 (biokuro nenaudoja)

Biržai – 33,81 (biokuras sudaro 76 proc. naudojamo kuro)

Joniškis – 33,90 (biokuras sudaro 9 proc. naudojamo kuro)

Pakruojis – 34,32 (biokuras sudaro 49 proc. naudojamo kuro)

Trakai – 34,64 (biokuras sudaro 27 proc. naudojamo kuro)

Anykščiai – 34,91 (biokuras sudaro 7 proc. naudojamo kuro)

Prienai – 35,19 (biokuras sudaro 12 proc. naudojamo kuro)

Šildymo sąskaitos už vasarį 60 kv. m bute (Lt)