„Daktare, ar man reikės ryti žarną?“ – tokį klausimą dažnai išgirsta Klaipėdos universitetinės ligoninės Gastroenterologijos skyriaus vyresnysis gydytojas endoskopuotojas Jonas Lalas.

Naujovė priimta nepatikliai

Gydytojas šmaikštauja, kad su žarna galima laistyti daržus, o štai endoskopiniams tyrimams naudojama aparatūra – gerokai sudėtingesnė ir brangesnė, padedanti pacientams nustatyti diagnozę, prireikus ją patikslinti, taip pat padedanti išvengti nereikalingų operacinių pjūvių.

J.Lalas prisiminė, kad japonišką endoskopinį aparatą pirmą kartą išbandė 1976 metų vasario mėnesį. Kartu su juo pirmuosius tyrimus padėjo daryti bendrosios praktikos slaugytoja Regina Šimkuvienė, su kuria gydytojas dirba iki šiol.

Pasak endoskopuotojo, per tą laiką šioje ligoninėje patirties sėmėsi nemažai šios srities specialistų. Tačiau iki tol endoskopinis tyrimas turėjo išsikovoti savo vietą po saule. Mat kiekviena naujovė iš pradžių sutinkama skeptiškai.

Kai šis invazyvus bei minimaliai organizmą žalojantis tyrimo metodas buvo pripažintas, padidėjo ir specialistų poreikis.

Bendradarbiauja su chirurgais

Endoskopinis tyrimas padeda ne tik diagnozuoti, bet ir atlikti gydomąsias procedūras. Pasak J.Lalo, pastarąsias gali atlikti ne visi endoskopuotojai, o tik aukštą kvalifikaciją turintys gydytojai.

Dabartinė ligoninės aparatūra, gydytojo teigimu, nepadarytų gėdos nė vienai pasaulio klinikai. Tai moderni aparatūra, atitinkanti universitetinės ligoninės lygį.

J.Lalas paaiškino, kad endoskopuotojų darbas yra glaudžiai susijęs su chirurgais. Šiems atlikus operacijas endoskopuotojas pasižiūri, kokia yra situacija, o prireikus padeda patikslinti diagnozę.

Mat pasitaiko atvejų, kai po tam tikros operacijos paciento būklė negerėja. Po endoskopinio tyrimo, pavyzdžiui, aptinkama akmenų, kurių nesimatė atliekant ultragarso tyrimą.

Endoskopuotojai taip pat padeda pašalinti akmenis, kai šie būna sunkiai prieinamose vietose. Likusį darbą atlieka chirurgai, o pacientas gali džiaugtis kokybiško gydymo rezultatais.

Endoskopuotojai per tyrimą paimdami naviko gabalėlį padeda patikslinti diagnozę, nustatyti, kokio pobūdžio yra polipas ar opa.

Kaip pasakojo gydytojas, aptiktus polipus stengiamasi pašalinti, nes nėra aišku, kada šie gerybiniai augliukai gali supiktybėti. Tiesa, prieš tai paimama biopsija iš skrandyje ar žarnoje esančio polipo, norint nustatyti, ar jis nėra piktybinis ir galbūt reikia chirurgų įsikišimo.

Traukia svetimkūnius

Kartais į ligoninę atvežtiems pacientams prireikia skubios pagalbos dėl vidinio kraujavimo iš virškinamojo trakto. Chirurgai tokio žmogaus negali operuoti, kol nėra nustatyta kraujavimo priežastis. Tad kraujavimo priežasties nustatymas patikimas endoskopuotojui.

Tokiais atvejais ne visada prireikia chirurgų įsikišimo – kraujavimą sustabdo patys endoskopuotojai.

J.Lalas pasakojo, kad endoskopuotojas į pagalbą kviečiamas ir tuomet, kai iš virškinamojo trakto tenka traukti pačius įvairiausius svetimkūnius. Tarp jų būna žuvies ašakos, kaulai, smulkios detalės ar net dantų šepetukas.

Gydytojas prisipažino, jog teko ilgai sukti galvą, kaip pasakyti pacientui, kad šis ateitų pasiruošęs tyrimui. Mat medikų žodžius, jog prieš jį negalima valgyti, kiekvienas pacientas interpretuoja savaip. Kartais net kyla kuriozinių situacijų.

Vieni prieš tyrimą išgeria pomidorų sulčių, kad būtų sočiau, o kiti prisivalgo riešutų ir rimtu veidu gydytoją tikina, jog nieko nevalgė.

Taigi, kad būtų išvengta dviprasmiškų situacijų, gydytojas pacientų prašo į tyrimą ateiti tuščiu skrandžiu.

J.Lalas priminė, jog norint atlikti endoskopinį tyrimą būtini tam tikri medicininiai parodymai. Mat pasitaiko situacijų, kai žmogus tyrimo pageidauja vien dėl to, kad jį darė ir panašiomis sveikatos bėdomis besiskundžiančiam kaimynui.

Statistika

ligoninės endoskopuotojai per metus atlieka apie 5 tūkst. gastroskopijų

apie 2 tūkst. kolonoskopijų

apie 200 endoskopinių operacijų