Sodo bendrijos prašo savivaldybės peržiūrėti šiukšlių išvežimo rinkliavos dydį, gyventojai tvirtina, kad soduose net nėra konteinerių, o pinigai iš žmonių vis tiek renkami.

Susimokėjo nematę konteinerio

Į Klaipėdos savivaldybės miesto ūkio departamentą kreipėsi sodų bendrijos „Inkaras“ atstovai. Gyventojai tikino, kad komunalinių atliekų konteineriai sodų bendrijoje buvo pastatyt tik 2009 balandyje, tačiau Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras nurodė žmonėms susimokėti už 2008 antrąjį pusmetį, tai yra už tą laikotarpį, kai šia paslauga gyventojai net ir norėdami negalėjo pasinaudoti.

Šios bendrijos nariai tikino, kad jų sodų sklypuose nėra gyvenamųjų namų, ar bent jau nedaug, o sodininkai žemės sklypeliais naudojasi tik vasarą.

„Dauguma narių nevysto jokios veiklos žiemą, o gyvena daugiabučiuose mieste ir moka už komunalinių atliekų tvarkymą. Kodėl turime mokėti du kartus?“, – tikino bendrijos atstovė Janina Butkienė.

Klaipėdos savivaldybės vicemerė Judita Simonavičiūtė tvirtino, kad sodininkai be reikalo skundžiasi, nes rinkliava jiems nuo šių metų yra sumažinta.

„Pernai buvusi 103 litų metinė rinkliava už šiukšlių išvežimą, šiemet ji buvo sumažinta iki 75 litų. Tuo tarpu gyvenamieji namai moka 330 litų per metus už komunalinių atliekų išvežimą“, – tikino vicemerė.

Pinigai ne už paslaugą

Tuo tarpu Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atstovas Šarūnas Jonas Tamulis aiškino, kad sodininkų priekaištai dėl centro lupikavimo – tuščias reikalas, miesto tarybos sprendimas leidžia imti pinigus už nesuteiktą paslaugą.

„Pareiga mokėti vietinę rinkliavą už atliekų tvarkymą atsiranda ne nuo tada, kai pastatomas konteineris, o nuo tada, kada įvesta rinkliava. Skirtingai nei anksčiau, kai buvo sudaromos tiesioginės sutartys su vežėjais, įvedus rinkliavą mokama ne tik už jų išvežimą, bet ir visą atliekų tvarkymo sistemos išlaikymą: atliekų šalinimą, rūšiavimą, naujų sąvartynų pastatymą, senų sąvartynų uždarymą ir pan. Įvedus rinkliavą bendrija turėjo pati kreiptis dėl konteinerių pastatymo. Nuo 2008 metų liepos 1 dienos, kai Klaipėdoje buvo įvesta vietinė rinkliava, visame mieste mokėtojų pageidavimu buvo pastatyta virš 100 papildomų komunalinių atliekų konteinerių, tame tarpe ir to pageidavusioms sodų bendrijoms“, – aiškino Š.J.Tamulis.

Šį rudenį savivaldybėje vykusiame pasitarime su sodininkais miesto valdžios atstovai tikino bandysiantys atsižvelgti į gyventojų priekaištus, tačiau kol kas rinkliavos tvarka nėra pakeista.

„Šis laikotarpis yra kaip tik geras momentas diskutuoti kaip ši tvarka galėtų būti patobulinta nuo kitų metų sausio. Tačiau sodininkai turėtų apsispręsti ar jie ir toliau nori būti sodais ar norėtų būti miesto dalimi. Kiek man žinoma, sodininkai ne prieš, kad būtų mokama 75 Lt rinkliava, o jie norėtų keisti tvarką, kad ne sodų bendrija mokėtų už šiukšlių išvežimą, o kiekvienas sodininkas atskirai“, – kalbėjo J.Simanavičiūtė.

Pakeitimai – politikų rankose

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atstovai mieste gyvenantiems sodininkams aiškina, kad rinkliavos tvarka yra nustatyta politikų, todėl dėl dvigubos rinkliavos reikėtų priekaištauti jiems.

„Vietinė rinkliava už atliekas yra paskirstoma pagal nustatytas atliekų susikaupimo normas. Atliekos susidaro ir soduose, ir garažuose, ir namuose – visur, kur šeimininkauja žmogus. Politikų teisė yra nuspręsti, kaip išdalinti rinkliavos proporcijas, kad padengti visus atliekų sutvarkymo kaštus. Klaipėdoje atliekų normos sodininkams jau buvo sumažintos. Ar rinkliavos dydis bus kaip nors keičiamas – gali nuspręsti tik politikai. Tačiau Klaipėdos mieste nėra tokių sodų bendrijų, kur žmonės negyventų visus metus. Mūsų miesto ribose sodų bendrijos nebėra vien tik ūkininkavimo vieta. Dauguma jų savininkų yra pasistatę namus ir juose gyvena nuolatos“, – tikino Š.J.Tamulis.

Š.J.Tamulio teigimu atliekų tvarkymo centras savivaldybei taip pat ruošiasi teikti pasiūlymus dėl šiukšlių išvežimo tvarkos ir rinkliavos dydžių.

„Soduose ir individualiose namų valdose apie pusę visų atliekų sudaro žaliosios atliekos, kurias galima kompostuoti. KRATC specialistai siūlys Klaipėdos savivaldybei pasvarstyti, kaip sudaryti didesnes galimybes kompostuoti atliekas uostamiesčio soduose ir namų valdose. Panašus eksperimentas šiemet vykdytas Neringoje buvo labai palankiai sutiktas vietos gyventojų. Į išdalintus kompostavimo konteinerius neringiškiai rūšiavo žaliąsias atliekas. Kompostavimas tikrai gali būti atskaitos taškas galvojant, kaip sumažinti mokestį šią rūšiavimo formą naudojantiems žmonėms“, – pastebėjo Š.J.Tamulis.

Sodininkai nori rūšiuoti

Tuo tarpu gyventojai piktinasi, kad ne tik apie kompostavimo, tačiau net apie atliekų rūšiavimo konteinerius sodininkams belieka tik pasvajoti.

„Klaipėdos mieste nei sodų bendrijos, nei daugiabučių namų bendrijos neturi tik joms vienoms priskirtų antrinių žaliavų rūšiavimo konteinerių, nes šių atliekų nesusidaro tiek daug, kiek komunalinių atliekų. Mūsų mieste rūšiavimo konteineriai išdėstyti teritoriniu principu. Sodininkai, kaip ir kiti klaipėdiečiai, turi galimybę rūšiuoti atliekas. Kur nėra galimybės pastatyti specialių rūšiavimo konteinerių, antrinės žaliavos, pavojingos ir didžiosios bei elektronikos atliekos surenkamos apvažiavimo būdu. Tereikia pasidomėti, kaip ir kur atsikratyti nebereikalingais daiktais – savivaldybės, KRATC interneto svetainėse arba pas vežėjus galima sužinoti grafikus, kada šios atliekos surenkamos iš konkrečių miesto vietų.

Su perdirbimui tinkamų antrinių žaliavų rūšiavimu ir pavojingų atliekų surinkimu situacija Klaipėdoje iš esmės turi pasikeisti 2013 metais, kai bus pastatytos didžiųjų atliekų priėmimo aikštelės. Ten nemokamai bus galima pristatyti visas perdirbimui tinkamas atliekas. Tokia atliekų tvarkymo praktika yra Europoje ir ji jau pasiteisino keliose Lietuvos savivaldybėse. Pavyzdžiui, Alytaus apskrityje į tokias aikšteles žmonės šiemet atvežė virš 160 tonų senų padangų, kai prieš metus jų buvo surinkta vos 40 tonų“, – kalbėjo Š.J.Tamulis.